Aplink salą. Dešimtoji diena

Dešimtoji diena. Šeštadienis, 2016-07-09

Vėl į Kalpitiją  Raudonų autobusų stotis • Mėlynų autobusų stotis • Antinarkotinė demonstracija • Greitas persikėlimas per įlanką • Dulkėtas kelias iš Gangavadijos į Eluvankulamą • Bušmėnai • Dramblių takais • Wilpattu House sodyboje • Nakvynė lauke

19,7 km

Vėl sulaukiau savaitgalio ir šeštadienį 06:30 jau išėjau iš namų. Į stotį važiavau autobusu su paprastais žmonėmis. Kamščių nebuvo, tad atsidūriau Kolombo Forto stotyje po pusvalandžio.

Šį sykį į startą važiuoju autobusu. Gaunasi greičiau, nei traukiniu, pereitą etapą patikrinau. Buvau ketinąs važiuoti į Puttalamą, iš ten nusigauti į Karative – kaimelį priešingoje sąsiaurio pusėje nuo Kolpitijos, kur prieš savaitę nesėkmingai bandžiau persikelti iš nerijos ir toliau keliauti žemynu.

Tačiau tas faktas, kad mane labai greitai parvežė pereitą kartą iš Kolpitijos paskatino mane pagalvoti kitaip. Jei taip greitai nusigaučiau iš Kolombo į Kolpitiją, tai gal vis dėl to verta ten grįžti ir persikelti per sąsiaurį. Tada buvo sekmadienio vakaras, niekas neplaukė, bet šeštadienio popietę daugiau šansų. Tada nerimtai ieškojau perkėlėjų – paklausinėjau tik keleto žvejų. Jei persikelsiu dabar, neliks mano maršrute tarpo, kur nebūčiau įkėlęs kojos, nors ir į laivą.

20160709_065421

Vaisiai gatvėje prie Forto stoties

20160709_065428

Loterijos bilietai pardavinėjami visur

Iš pradžių atėjau į raudonų autobusų stotį. Tai pigiausi valstybiniai autobusai važiuojantys visomis kryptimis, jais galima nusigauti į bet kurį Šri Lankos kampelį. Tie raudoni autobusai dažniausiai lėtesni ir labiau prisigrūdę už privačius, bet yra tekę patirti ir atvirkščiai. Raudoni autobusai sustatyti pagal kažkokią sistemą, bet užrašų nėra, reikia klausinėti. Gal ir nereikia tų užrašų ar rodyklių – naujokas išsiaiškins, o visi kiti (jų didžioji dauguma) ir taip žino, kas iš kur išvyksta.

Vienas tuktukistas sužinojęs, kad ieškau autobuso į Kalpitiją arba Putalamą, siūlėsi ten nuvežti už 10,000.

20160709_065855

Raudonųjų autobusų stotyje

20160709_070011

Rambutanų pats sezonas. Du litai už tuziną

Perėjęs judrią Olcott magistralę įlindau į Bastiono gatvę, joje kita mažiau chaotiška mėlynų autobusų stotis, ten net kryptys pažymėtos. Vienas į Putalamą išvyksta, kada vietoj būsit, klausiu; dešimt:trisdešimt, atsako, pažiūrėsiu, gal kas tiesiai į Kalpitiją varo – sudvejojau, lipk tiktai, sako, jau važiuojam, nebelauksim.

20160709_073824

Krikščioniškas autobusas į Putalamą. Labai greitas, 200 km nuveža per 4 valandas

20160709_074059_HDR

Geras dalykas tas pripučiamas antkaklis

20160709_082710

20160709_093152

Autobuse važiavo wada (tokie pyragaičiai iš žirnių) pardavėjas, nusipirkau iš jo aštrių su krevetėm. Įpakavimas įspūdingas.

20160709_093235_HDR

prie wada prideda svogūnų ir kepintų pipirėlių

20160709_094200

Autobuso bilietėlis. Daviau 500, grąžą atnešė vėliau, jau baigiantis kelionei. Kad gaučiau grąžą, turėjau parodyti bilietą, grąžą davė, galą nuplėšė.

10:35 išlipau Palavi kryžkelėje. Jau trečią kartą atsidūriau toje vietoje, tikiuosi paskutinį šiame salos apėjime. Stoviu šešėlyje ir galvoju, ar man tranzuoti, ar ramiai laukti autobuso.
20160709_103538
20160709_103752

Netrukus privažiavo Putalamo autobusas, įlipau,radau, kur atsisėsti. Pro mus pravažiavo raudonas autobusas, būčiau geriau jo palaukęs, nes tas į kurį įlipau toks lėtas, kaip ir pereitą savaitę.

20160709_104314

Knygelių pardavėjas – Puttalam-Kalpitiya autobuse. Ten buvo pradinių klasių vadovėliai

20160709_104819

Druskos gavyklos plakate kairėje šypsosi ex prezidentas RadžaPaksas

Vėl pravažiavau Karambą, vėl nespėjau užrašo nufotografuoti. Atpažįstu prieš savaitę praeitas ir pravažiuotas vietas. Trečią kartą brūžinu tą pačią kelią šią savaitę, lyg į darbą važinėčiau, nusibosti pradeda. Bet čia jau paskutinis kartas, tikiuosi.

Ilgainiui autobusas įsibėgėjo ir 40 km įveikėm per pusantros valandos. Ne taip blogai. 12:05 išlipau patraukiau uosto link. Dar pabandžiau užsukti į snarglinę, gal ten Timi Robinzoną užtiksiu, bet snarglinė buvo uždaryta, aplink ją kareiviai trainiojosi.

20160709_120750

Kalpitijos valstybiniai svečių namai, kur vietų nebūna. Snarglinė šalia buvo uždaryta

Miesto centre pakliuvau į nemažą žmonių susibūrimą. Kas per demonstracija, klausinėju. Akcija prieš narkotikus, aiškina man.

20160709_121026

20160709_121029

20160709_121032

20160709_121043

20160709_121139

Dabartinis prezidentas Sirisena gražiai pristatytas plakatuose. Kol kas jis ne taip smarkiai visur iškabinėtas, kaip jo pirmtakas RadžaPaksas, bet reikalai juda ta linkme

20160709_121159

20160709_122039

Atėjęs į uostą pamačiau žmones einančius su pirkiniais link valties. Prisijungiau prie jų. Plaukiat į Karative, klausiu. Ne, sako, į Gangawadiya. Tiks ir man. Galiu kartu plaukti, klausiu. Žinoma, sako, tik palaukim valtininko,

20160709_122159

20160709_122208

20160709_122212

20160709_122356

Tas marias reikės perplaukti

20160709_122527

Netrukus atėjo valtininkas jaunuolis su dviem draugais. Sulipom, plaukiam. Dar tik 12:30, nepraėjo nei pusvalandžio nuo atvažiavimo į Kalpitiją. Jokių ieškojimų, jokio laukimo – sekasi man. Pereitą savaitę visi man sakė, kad mažai šansų, kad pavyks persikelti, vietiniai autobusu aplink važinėja. Dar sykį įsitikinau, jog nereikia klausyti, ką sako kiti, pačiam viską reikia tikrinti.

Vidury sąsiaurio valtis aukštai šokinėjo per bangas, reikėjo tvirtai laikytis, kad tik neapsiverstumėm.

20160709_122849

20160709_122909

20160709_123204

20160709_123207

20160709_123326

20160709_123345

Kirtom sąsiaurį, įplaukėm, į upės žiotis, bangų neliko, plaukiam ramiai, lyg Amazonijos džiunglėse. Rytoj čia bus dideli atlaidai, sako man pakeleiviai. Jie mano, kad ir aš ten keliauju, nes susirinks tūkstančiai maldininkų iš visos katalikiškos vakarinės pakrantės. Mielai apsilankysiu, jei pakeliui. Kur tie atlaidai, klausiu. Už keliolikos kilometrų, parodė Šiaurės rytų kryptim.

Kiek skolingas, klausiu valtininko. Kiek negaila, sako. Duodu 500, sako, kad šiaip 1000 norėtų. Pridėjau dar 500. Nepastebėjau, kad vietiniai iš viso jam būtų kiek nors sumokėję.

20160709_124759

20160709_124829

20160709_125025

Gangawadiya prieplauka mažytė, aplink ją tik keli namai ir bažnyčia. prie bažnyčios pastebėjau, jog ne į tą pusę einu, apsisukau ir patraukiau ten, kur reikia – link Ewalankulamos kaimo, Wilpattu džiunglių prieigų. Reikia grįžti į Pietus, nes tiltų per upę ir kelių į Šiaurę (į džiungles) toje vietoje nėra.

20160709_130109

20160709_130307

Iš Gangawadiyos prieplaukos net autobusai važiuoja į Putalamą

20160709_130406

Žuvis čia džiovina po tinklu, kad paukščiai neišnešiotų

20160709_130420

Sprendžiant iš grafiti čia dar gyvena sinhalai, tamilai turėtų prasidėti šiaurėje už džiunglių

Toliau apie 7 km ėjau mažai apgyvendinta vietove. Dulkėtas kelias, šabakštynai aplink.

20160709_131020

20160709_131515

20160709_131924

Rodos šitas džiunglių kurortas dar statomas. Pasidomėčiau dėl apsistojimo čia, bet dar per anksti nakvynės ieškoti

20160709_132151

20160709_132220

20160709_132228

20160709_133118

Tuščiame kelyje ir šūdvežys atrakcija. Šūdvežy, šūdvežy, ką cisternoje veži, padeklamavau. Vairuotojas pasisiūlė mane pavežti.

20160709_134110

20160709_134323

20160709_134456

20160709_134753

20160709_135606

20160709_135610

20160709_135813

Vienas motociklininkas pavijo mane ir ilgai judėjom kartu. Ir jis pagalvojo, kad aš einu į atlaidus. Pasakojo apie šias vietas, vis siūlėsi pavežti. Apsikeitėm telefonais. Skambink, jei reikės kokios pagalbos, sako.

20160709_140021

Pagal dydį kvapą ir skonį čia drambliašūdžiai.

20160709_140352

20160709_140419

Sutikom bušmėną prie krūmų. Jo draugas sėdi toliau. Aš ketinau įsukti į tą keliuką, iš kur jis išlindo, bet sako, kad ten eiti nereikia, nes keliukas niekur neveda. Tačiau žemėlapis rodo, kad juo nukirsčiau kampą nemažą.

20160709_140436

Motociklininkas mus nufotografavo

20160709_141012

Kai motociklininkas nuvažiavo, aš pabandžiau pasukti į šoną – gal dramblių takais išlįsiu į trumpesnį kelią į džiungles

20160709_141158

20160709_141414

Tie takeliai grąžino mane atgal į dulkėtą keią, kampo nukirsti nepavyko šį kartą. Paskui išsiaiškinau, kad reikėjo per krūmus truputį prasibrauti it būčiau patekęs į takelį, vedantį į nacionalinį parką

20160709_141932

Didžiulė sankryža. Kelias atsišakoja į kasyklą, kurioje lyg tai planuoja didelį šiukšlyną, bet vietiniai priešinasi

 

20160709_142045

O aš einu Manaro plento kryptimi

20160709_142544

20160709_143353

Pastebėjau koplytėlę kieme. Ji skirta Sai Babai, tam anksčiau gyvenusiam, Širdi

20160709_144110

Rinkimų agitacija. Balsuokite už konservatorius – jų simbolis lapas (komunistų – varpelis, centristų – dramblys)

20160709_144300

Prie įėjimo į pagrindinę magistralę – Manar road

20160709_144308

Įeinu į Manar road – kelią vedantį į Manaro salą per Wilpattu džiungles

20160709_144608

Išlindus į plentą civilizacija prasidėjo. Artėju prie Evalankulamo miestelio. Gavau šaltos kokakolos didelį butelį, išgėriau prie pašto

20160709_144732

20160709_145003

Priėjau Evalankulamo paštą. Šeštadienis, neveikia. Užtat gera vieta pailsėti

20160709_145020

20160709_145937

Užrašai ant mokyklos tvoros

20160709_145953

20160709_150444

Ryžių malūnas Evalankulamo pakrašty

Evalankulamas – paskutinis miestelis prieš Wilpattu nacionalinį parką. Paskui apie 40 kilometrų nebus žmonių, t.y. krautuvių, vietų kur apsistoti. Mane dar Kalpitijoje pereitame etape prigąsdino, kad pereiti tas džiungles bus sunku – laukiniai drambliai, gyvatės, reindžeriai, kurie neleidžia baltašikniams po vieną bastytis – reikia turą su džipais ir gidais užsisakyti. Todėl nusprendžiau apsistoti kur nors džiunglių prieigose ir viską išsiaiškinti.

Pamačiau rodyklę į Wilpattu House viešbutį, ten ir pasukau. Buvau numatęs ten užsukti dar anksčiau, žemėlapį žiūrinėdamas.   20160709_150800

Ir vėl dulkėtas keliukas. ilgai ėjau, jokio viešbučio neradau, seniai praėjau tą vietą, kur žemėlapyje pažymėta.

20160709_150807

20160709_151343

Pamačiau šone įdomų medį, nufotografavau

20160709_152015

Toliau paėjęs paklausiau ožkų piemenės, kur tas Wilpattu house. Ji parodė, kad reikia eiti atgal

20160709_152231

Grįžau prie to įdomaus medžio, nuo jo ir reikėjo sukti dešinėn. Ženklo nėra, bet suprantama – klientus čia atveža, niekas savarankiškai čia neatsiranda, juolab pėsčiom

20160709_152300

Koks čia vaisius auga?

Taip apie pusę keturių atsidūriau Wilpattu House namuose. Savininkas Serena ir jo žmona Kumari apsidžiaugė mane pamatę. Viešbutis nedidelis, tik 3 kambarius teturi. Viename jau gyvena blyškiaveidžiai svečiai, kiti du užrezervuoti Kumari giminaičiams maldininkams, jie į atlaidus rytoj iš čia važiuos. Bet man gali palapinę pastatyti.

Nors dar anksti, bet nusprendžiau niekur daugiau neiti šiandien, nes įstrigsiu nakčiai džiunglėse. Geriau pabendrausiu su šeimininkais ir svečiais, informacijos prisikaupsiu.

Prie stalo, kur mes visi sėdėjom, atvedė elektros laidą, galėjau prisijungti kompą, telefonus, powerbankus. Tiesa, elektrą čia duoda tik nuo 17:00, bet laukti nereikėjo ilgai, užteko baterijų. Ilgai plepėjom. Kaip ir bijojau, į parką pavienių lankytojų neįleidžia, yra postas prie įėjimo. Aplinkui per dramblių takus į parką patekti sudėtinga, o ir kas iš to – grįžus į kelią pagaus koks reindžeris, deportuos. O ne keliu visą laiką per šabakštynus braižytis 40 km per daug ekstremalu. Turistai čia patenka su turais, jie perka leidimus, turi gidus. Bet kelionė džipu manęs netenkina, galvoju apie kitus variantus. Sako, važiuojančius, o ne einančius kartais praleidžia. Jeigu išsinuomočiau dviratį, galėčiau jį varytis, gal tada duotų permissioną įvažiuoti. Nacionaliniame parke negalima būti po 17:00, ten nieko nebeįleidžia, o ryte vartus atidaro 06:00. Nėra net pravažiuojančių maršrutinių autobusų vakarais. Nes temstant žvėrys suaktyvėja. Todėl reikia peršokti tą ruožą per maždaug 10 valandų – realu, jei visą laiką eičiau, tik labai trumpam sustodamas atsipūsti. Bet man pasisekė, sako šeimininkai, rytoj juk didžiuliai atlaidai Pomparippu šv. Antano džiunglių bažnyčioje. Sako, tūkstančiai maldininkų ten nuo pat ankstyvo ryto suplauks, prisitrynęs prie jų nesunkiai turėčiau patekti į draustinį.

Taigi, sekasi man šį sykį – lengvai per marias persikėliau, o rytoj kartą metuose pasitaikys proga laisvai į draustinį patekti. Nuėjau, tiesa, nedaug – apie 12 km, dar tiek pat lengvai nueičiau, tik nėra kur dabar.

Porelė baltųjų svečių taip pat visą popietę ir vakarą sėdėjo su mumis. Jie poryt turą užsisakė, šiandien ir rytoj tiesiog ilsisi džiunglių prieigose. Tarpusavyje kalbėjosi man pažįstama kalba. Ar ne iš Kopenhavno būsit, klausiu. Pataikiau. Paplepėjom apie tai, kaip pasikeitė miestas nuo pereito tūkstantmečio, kai aš ten kurį laiką tryniausi. Čia nėra wifi, todėl danams sukūriau prieigą iš savo telefono, jie džiaugėsi gavę galimybę paštą pasitikrinti.

Retsykiais kažkur toli šūviai pasigirsdavo – nejaugi nacionaliniame parke medžioja?

Šalia lovą pastebėjau – šeimininkai ten pokaičio miega. Gal čia galiu nakvoti, klausiu, velniams su ta palapine vargti, be to tvanku ten bus. Šeimininkai mielai sutiko. Lietaus neturėtų būti šią naktį.

20160709_155514

20160709_180843

Ant stalo užšoko maldininkas. Ne tas, kur į atlaidus eina, o tas, kur plėšrus vabzdys toks, kurio patelės savo meilužį suėda.

20160709_185859

Šeimininkė Kumari mums sutaisė skanią vakarienę, tradicišką šrilankietišką – ryžių su kari

Apie devintą danus pakeitė piligrimai iš Negombo, bet aš su jais nevakarojau, ryt keltis anksti. Būtų gerai išeiti dar neprašvitus.

Apie pirmą nakties iš kažkur atėję žmonės triukšmą pakėlė, sako dramblys netoli vaikšto. Visi nuėjo jo nubaidyti. Atėjęs į sodybą laukinis dramblys viską nusiaubtų. Aš likau gulėti. Grįžusi šeimininkė apkamšė mano tinklelį ir pati atgulė hamake netoliese, matyt kad galėtų mus nuo dramblio apsaugoti. Drambliai sausu metų laiku nesibasto po kaimus, jie aplink ežerėlius džiunglėse bazuojasi, bet šitas priklydėlis kažkoks.

20160709_194318

Čia neblogai permiegojau. Visą naktį pūtė gaivus vėjas, uodų mažai pralindo po tinklelio skyles.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Aplink salą. Devintoji diena

Devintoji diena. Sekmadienis, 2016-07-03

Pagaliau išsimiegojau • Migloti ketinimai • Ilgas kelias palūdimiu • Šunauja ir banginio kaukolė • Pliažinio ėjimo privalumai ir trūkumai • Išnykęs kelias • Pašventintas smėlis Tawalos šv. Onos bažnyčioje  Norų išsipildymai  Kodėl man patiko šv. Antano bažnyčia  Toliau musulmonai  Poilsis prie ežero  Nepavykęs bandymas persikelti per įlanką (nelabai ir stengiausi)  Pažintis su Timiu Hemingvėjumi  Nakvynė be durų Glorijoje  Miegančioji gražuolė • Namo

27,7 km

Aš valkata, aš kelio brolis
Ir mano laimė kaip pakelės akmuo karšta
Aš nieko neturiu ir nieko nebenoriu
Kad tik šis kelias nesibaigtų niekada

Jei nereikia į lėktuvą, neužsistatau žadintuvo. Trūko miego, todėl atsibudau tik šeštą jau prašvitus. Palikau Omeesha namelį gerai pailsėjęs. Viešbučio aplinka kažkiek primena Indoneziją – atviri nameliai su foteliais prieangyje ir privačiu kiemeliu, kur dušas ir wc lauke.

20160703_071704_HDR

Vaizdas išeinant iš namelio

20160703_071719

Dar vienas + Ommesha viešbučiui – dengti takeliai

20160703_071812

Omeesha viešbučio televizoriaus kambarys, čia ir resepšenas. Viskas lauke, tik po stogu.

20160703_071846

Akvariumai Omesha viešbutyje

20160703_072154 Mojant vėjo malūnams išėjau į trasą. Ketinu paplūdimiu nueiti iki Kudavos aitvarininkų pliažų, ten išsiaiškinti, ar verta belstis iki pat šiaurinio galo, iki Dutch Bay, ar sukti į Kalpitijos miestą ir keltis per marias iš ten.
Bet mano planavimas tai tik migloti ketinimai, šioje kelionėje nieko tiksliai neapsibrėžiu, nieko nerezervuoju. Visiška improvizacija, tik tris taisykles susigalvojau: eiti aplink salą iš eilės pagal laikrodžio rodyklę, nepalikti nepraeitų tarpų ir nenutolti nuo kranto >3 km, jei įmanoma.

20160703_072216_HDR

20160703_072331

Kaimo kapinaitės

20160703_072619

Išlindau į paplūdimį, einu juo, kol einasi, kol klampoti nereikia.

20160703_073018

Išlindau prie vandenyno ir pažiūrėjau į pietus, iš kur atėjau

20160703_073023

Pažiūrėjau į Šiaurę, kur dar toli eiti

20160703_073126

20160703_073613_HDR

20160703_073800

Banginio kaukolė

20160703_074344

Beeinant paplūdimiu aplojo vietinio pliažo šunauja. Aš irgi pasisveikinau su kiekvienu atskirai. Šuneliai dažnai mane lydi šioje kelionėje, tik jie toli su manim neina, netrukus apsisuka ir grįžta į savo teritoriją

20160703_075258

20160703_080006

Vargšas vėžlys

20160703_080459

Alukandos kopos

Kol smėlis neįkaitęs ir kojos neklimpsta, gera eiti pajūriu. Gaivina vandenyno dvelksmas. Ta pliažo monotonija leidžia einat mąstyti apie visokius dalykus, leidžia mintims nuklysti į gilias vietas, pagalvoti apie tai, apie ką nesigauna galvoti šiokiadieniais ar gulint lovoje.

Bet visą laiką taip eiti nusibostų, nes vaizdai keičiasi lėtai, ilgai ilgai eini kol prieini tolumoj matomą objektą. Dar ir akiniai greit apsineša kažkokiom druskom, vis pasivalyti reikia. Su kroksais smėliu nepaieinu nei kelių žingsnių – bemat pribyra smėlio ir graužia. Išeinant iš paplūdimio reikia gerai nusivalyti smėlį prieš aunantis kaliošus. Tai nėra lengva. Prisipilu buteliuką jūros vandens kojoms apsiplauti.

20160703_081707

Šešėlinis autoportretas su visa amunicija. Ant galvos skrybėlė pirkta Kambodžoje. Neseniai įsigijau specialią karišką, bet joje galva kažkodėl labiau prakaituoja. Rankose laikau telefoną ir kroksus-kaliošus. Ant kupros kuprinė su skudurais ir laidais. Ant pilvo tašė su kompais ir powerbankais.

20160703_083224

reikėtų pabandyti kada nors pernakvoti tokiame namelyje

Pamaniau, kad reikia lįsti gilyn ir rasti kelią į Talawalos šv. Onos bažnyčią, kur galėčiau atsipūsti pirmą kartą šiandien. Perbridęs sausų ir dygliuotų smėlio žolių ruošą patekau į keliuką, bet tas daro didelį lanką, tiesiai šiaurėn reikėtų per daržus bristi. Teko grįžti pajūrin ir paeiti iki kito išėjimo. Ne pirmas kartas, kad tenka grįžinėti, ne paskutinis.

20160703_083614

20160703_083619

20160703_083755

20160703_084424

20160703_085811

20160703_090357_HDR


Grafiti užrašai retai pasitaiko šiuose kraštuose

20160703_090611

Įlindau į kitą keliuką, paėjau juo iki nardymo centro. Žemėlapyje pažymėta, kad nuo čia veda kelias šiaurėn į bažnyčia, bet nebuvo to kelio.

20160703_091210

Discovert diving centras

Šonan pasukus pakliuvau akligatvin, grįžau atgal.

20160703_091317

Užėjęs už kampo, kur tas kelias turėjo būti, pakliuvau į tundrą.

20160703_093452

Paėjus tundra atsirado tas kelias.

20160703_093456

Jau netoli bažnyčios sutikau asilus. Pasiūliau jiems riešutų, bet baikštūs, arti neprisileido, iš tolo smalsiai stebėjo.

20160703_094845

20160703_094855

Priartėjau prie Tawala šv. Onos bažnyčios. Garsi vieta, piligrimai iš visos salos plaukia į ją.

20160703_095607

Tawala šv. Onos bažnyčios prieigos. Dešinėje piligrimų bendrabučiai

20160703_095807

Šiukšlės čia rūšiuojamos. Kad taip visoje Šri Lankoje…

20160703_095832

20160703_100005

20160703_100056

20160703_100139

Namas piligrimams

20160703_100415

20160703_100506

20160703_100523

20160703_100656

20160703_100726

Kai kuriose Šri Lankos bažnyčiose suolų nėra, patogiau ant grindų sėdėti

20160703_100902

Tawalos šv. Onos bažnyčios šventorius milžiniškas, tiesiog didelis parkas

Prie šventoriaus, kaip priklauso, ubagėlės sėdėjo, rankas tiesė. Įbėriau joms riešutėlių. Iš pradžių nustebo, bet paskui valgė ir dėkavojo. Riešutėliai geri, iš Lietuvos (Rimi) atvežti, migdolų ir anakardžių mišinys (buvau įsidėjęs ilgai kelionei lėktuvais, taip ir liko).

Kaip būtų gerai kur kojas nusiplauti, ir smėlį nuo kaliošų nuplauti. Pas musulmonus būna tokia vieta, bet pas krikščionis retai rasi.

Užtikau švento vandens rezervuarą. Jei juo kojas nusiplaučiau, tai gal nuovargį kaip ranka nuimtų. Susilaikiau nuo šios pagundos.

20160703_101041

Netoliese pastebėjau geriamo vandens cisterną. Prisileidau bambalį, tuo vandeniu ir apsiploviau prieš įeidamas į šventyklą.

20160703_101111

Mišios prasidės po valandos, maldininkai laukia po medžiu. Atsisėdau ir aš radęs laisvą suolelį, ilsiuosi. Priėjo moterėlė, pasisveikinom, pakalbėjom. Iš kur keliauji, klausia. Iš Lietuvos. Nežinau tokios, vietos, nusiminė pašnekovė. Paaiškinau, kad Europoje, kad Šiaurėje. Tu matai, nusistebėjo moterėlė, iš kur toli pas mus piligrimai ateina. Iš tikrųjų, aš dabar panašesnis į piligrimą, nei į turistą.

20160703_101444

20160703_102128

Be švento vandens čia dar yra ir švento smėlio

20160703_102741

20160703_102909

Žvakelių deginimas čia labai panašus į induistų ugnies pudžą ar budistų ugnies auką

20160703_103118

20160703_103203

Štai kokia ta Talavilos šv. Onos bažnyčia. Nėra labai didelė, bet labai garsi, o šventorius tiesiog milžiniškas

20160703_103255

20160703_103317

20160703_103343

20160703_103420

Norėjosi visas stacijas nufotografuoti, bet susilaikiau

20160703_103522

20160703_103730

Toksai laiptų slenkstis būna visose budistų šventyklose, tinka ir katalikų bažnyčiai, tik ornamentai kiti.

20160703_103753

Nebelaukiau mišių, pailsėjęs patraukiau toliau šiaurėn, ten turi būti šv. Antano bažnyčia, mažiau žinoma, bet, tikiuosi, ne mažiau įdomi.

Pastebėjau tolumoj ledų mašinėlę važiuojant. Užsimaniau ledų, labai stipriai užsinorėjau. Bet mašinėlė tolsta, nepavysiu. Tačiau staiga ėmė ir sustojo – kažkas sugedo motore. Jau esu patyręs, kad stipriai panorėjus mano norai dažnai išsipildo (tik ne visada nuo to gerai išeina). O ledai skanūs buvo.

20160703_104149

20160703_104311

Pakelės piknikas prie bažnyčios

20160703_104657

Šv Ona vaizduojama su knyga ir mergaite. Kelias tokias koplyčias mačiau, bet nėra jų daug, kaip šv. Antano ar šv. Sebastijono.

20160703_104501 20160703_105056 20160703_105220

Šiaurėn ėjau ilgai, bet kelias buvo gražus, naujas, mašinų nebuvo. Aplink išpuoselėtos kokosų giraitės. Šitos žemės priklauso bažnyčiai, daug kvadratinių kilometrų.
20160703_110604

20160703_115619

Tikrai skanios sultys

Netoli šv Antano bažnyčios buvo turgelis, ten skanių sulčių atsigėriau. Vietinių mandarinų sultys skanios, tik kad cukraus be saiko prideda. “Sini netuva” sakau, “lunu” – druskos šiek tiek įdėkit. Nusijuokė mergaitė ir įdėjo ne tik druskos, bet ir ledo gabaliukų bei kažkokių sėklyčių įbėrė.

Čia pasikeičiau savo telefonus. G5 įsidėjau tašėn krautis, G3 į rankas.

20160703_115146

20160703_115318

20160703_115357

Šv. Antano bažnyčios paradinės durys uždarytos, bet įėjau pro šonines. Man labai patiko, kad ten leidžia šuneliui pabūti.

20160703_120059

Šv. Antano bažnyčioje Kolpitijos pusiasalio viduryje

20160703_122554

Atsipūtęs savo globėjo šventykloje patraukiau toliau. Nugrybavau kiek į šoną, kažkodėl šiandien dažnai tai pasitaiko. Dažniau į žemėlapį reikia žiūrėti.

20160703_123249

20160703_123810

Toliau kelias ilgai vedė mažai apgyvendinta vietove. Tai dažnai reiškia, kad kertama riba tarp skirtingų tautų. Taip ir buvo – sinhalai krikščionys baigėsi, prasidėjo tamilai musulmonai. Iš tikrųjų dauguma sinhalų budistai, o dauguma tamilų – induistai, tačiau šio pusiasalio žmonės kelis šimtmečius buvo smarkiai veikiami svetimšalių misionierių.

20160703_125543_HDR

Šiukšlės pakelėje dažnas tamilų kaimų atributas, bet ne visada

Mane pralenkė ledų motociklas. Nusipirkau vieną, šiandien tik ledais ir maitinuosi. Paskui su tuo ledų pardavėju susitikau keletą kartų – jo motociklas nuolat sugesdavo.

20160703_130000

Netoli mečetės mane apspito musulmonų vaikiukai, kai kurie su kepurėlėm, baltais kamizais ir koranais rankose – matyt iš sekmadieninės medrese mokyklos ėjo. Padalinau lietuviškų 1 cento monetų, jie labai stebėjosi, bet mielai priėmė tuos suvenyrus, ir kiti pribėgę tiesė rankas. Gal kuris paskui pasidomės, iš kur ta moneta, apie Lietuvą sužinos. Gal užaugęs baigs aukštąsias islamo studijas Oksfordo universitete ir pataps lietuvių mažumos teisių gynėju Suvienytos Europos kalifate.

20160703_130954

20160703_131451

Ledų pardavėjas krapštosi prie motociklo, kelis kartus prasilenkėm

20160703_131917

20160703_132450

20160703_133258

20160703_134303_HDR

Su gėrimų išvežiotojais taip pat prasilenkiau kelis kartus. Jie sustodavo iškrauti prekių prie krautuvėlių, pasisveikindavom, pasijuokdavom.

20160703_134329

Tamiliškas užrašas, sinhalų rašmenys apvalesni

Toliau mane lydėjo ožkų pulkelis. Jos buvo papuoštos branktais, kad pro tvoras nelandžiotų. Kadangi tvoros visur pakelėj, tai jos ir eina keliu gana toli. Laisvi gyvulėliai.

20160703_134525

20160703_134623

20160703_134635

20160703_134647

20160703_134734

Priėjau ežerą ties Palivasalturai kaimu. Pavėsis, žolelė, žmonių nesimato – kur berasi geresnę vietelę poilsiui. Priguliau, pasnaudžiau valandėlę. Aplink susibūriavo smalsios karvės, bet man netrukdė.

20160703_135357

20160703_135540

Pokaičio guolis

20160703_143059

Pasnaudžiau mažumėlę ir toliau aplink ežera.

20160703_143818

20160703_143900

Pallivasathurai kaimelyje gavau šalto vandens su burbuliukais. Šri lankoje nebūna gazuoto mineralinio, būna ti “soda”.

20160703_144759

Visada sakiau, kad Šri Lanka – besišypsančių žmonių kraštas, nepriklausomai nuo tautybės ar tikėjimo

20160703_145446

Asilų neteko matyti kitose Šri Lankos vietose, gal jie tik Kalpitijos pusiasalyje gyvena, misionierių užvešti

20160703_145452

20160703_145722

Nusprendžiau pasukti į plentą, ten tikiuosi daugiau šešėlių bus. Po tų siaurų keliukų atsidūriau plačioje gatvėje, viskas smarkiai pasikeitė.

20160703_145914

20160703_145944

20160703_150110

Čia daugiau mašinų, žmonių, krautuvių visokių, gyvenimas verda. Užsukau išgerti kolos ir kažko užkąsti – tik ledais maitinuosi. Turi tik sausainių ir jogurto, tiks ir tai. Iųvalgęs jogurtą atidaviau patarnaujančiam berniukui indelį, kad išmestų, tas švystelėjo į pakelės griovį šalia. Negali pykti, visi čia taip daro. Paskui nusifotografavom.

20160703_150906

20160703_151310

Viešoji biblioteka

20160703_151436

Jei būčiau neįsukęs į plentą, būčiau gal priėjęs tuos archeologinius kasinėjimus. Smalsu pasidarė, nors imk ir suk į šoną. Bet susilaikiau, nes kažin ar ką ten rasiu.

20160703_151747

20160703_151837

20160703_152206

20160703_152341

Plentas priartėjo prie marių, išlindau pažiūrėti.

20160703_153409

20160703_153413

20160703_153849

20160703_154329

20160703_154454

20160703_154533

20160703_154807

20160703_161725

20160703_161854

20160703_161909

Ir šį sykį nėjau mangrovių tyrinėti, reikia pradėti nakvynės ieškotis

Priėjau Tanyia viešbutį. Iš čia atsišakoja kelias į aitvarininkų kurortus (daug iškabų į juos rodo), į dar vieną pusiasalio-pusiasalį prie Olandų įlankos. Man reikia apsispręsti, ar judėti lik Kalpitijos miesto, ar eiti į tuos kurortus nakvoti.

20160703_161947

Iš pradžių užėjau į Taniya viešbutį. Tuščia visai, šeimininkas televizorių žiūri. Parodė kambarį už 1500. Pigu, bet ten viskas yra ko reikia, gerai būtų čia likti. Bet dar anksti. Galiu nueiti pas aitvarininkus už kokio kilometro. Neabejoju, kad viešbučiai ten bus daug brangesni ir kažin ar labiau patogūs tik pernakvojimui. Geriau nueisiu į Kalpitijos miestą už poros kilometrų. Gal ten rasiu keltą į “žemyną”, gal su žvejais susitarsiu. Tada persikėlęs varyčiau į Putalamą ir iš ten kaip nors per naktį parvažiuočiau namo. Jei nepavyks persikelti, galiu grįžti tiesiai į Kolombą, juk šiame etape nelabai yra kur toliau eiti. Kelionės į pusiasalio-pusiasalį atsisakiau, įdomiau bus kitame etape iš Karative traukti į Wilpattu džiungles. O jei nerasiu ir autobuso į Kolombą, ar bent iki Palavi kryžkelės, visada galėsiu pasigauti tuktuką ir grįžti į Taniya viešbutį.

Mano entuziazmą toli vaikščioti numušė ne tik nuovargis, bet ir perštėjimas reiškiantis pirmuosius nuospaudų ant padų požymius. Nenoriu pūslių prisitrinti, neužgis iki kito savaitgalio etapo. Mano firminiai kroksai-kaliošai dar niekada “nepavedė”, bet gal jau jiems metas į pensiją, padas per daug suplonėjo, nebespyruokliuoja kaip anksčiau. Gal kelio dulkių pribyrėjo, pragraužė. Dar viena priežastis – būdamas Lietuvoj priaugau 5 kilogramus (norėjau atsivalgyti cepelinų), o tai ir kojoms ir kroksams didesnė apkrova.

20160703_162059

Skulptūra Taniya viešbučio kieme

20160703_164746_HDR

Ne vien tik mečetės Kalpitijos pusiasalio gale, yra ir bažnyčių. Tiesa, koplytėlių mažiau.

20160703_165008

20160703_165112

Paplavų griovys – artėjančio miesto požymis

Netrukus atsidūriau Kalpitijoje – šio pusiasalio didmiestyje. Taksistai siūlo visur nuvežti. Ar per įlanką galit perkelti klausiu vieno aktyvesnio siūlytojo. Taip, sako, galima, nors keltų čia nėra, mano pažįstamas žvejas perkels rytoj, šiandien jau per vėlu, tuoj sutems. Geriau nuvešiu tave į gerą viešbutį, sako, o rytoj pas tą žveją. Užsirašiau jo telefoną ir patraukiau toliau link įlankos.

20160703_170135

20160703_171408

Koplyčios viduje matosi stiklinis karstas. Gal jame miega gražuolė.

20160703_171553

20160703_171557

Rambutanai ir mangustinai – pats jų sezonas dabar.

20160703_171733_HDR

20160703_171808_HDR

20160703_171927

20160703_172007

Žvejų uostas ištuštėjęs – sekmadienio vakaras. Paklausiau keleto dėl perkėlimo, nei vienas nesutiko. matyt reikia daug pinigų pasiūlyti. Tiek to, grįšiu namo per pusiasalį ir kitą etapą pradėsiu kitoje sąsiaurio pusėje – neįveiktas poros kilometrų vandens tarpas gal nesugadins ėjimo aplink salą koncepcijos. Nuėjau pasigrožėti paskutiniu šio etapo tašku, nufotografuoti kitą krantą.

20160703_172022

20160703_172035

20160703_172123

20160703_172133

20160703_172144

20160703_172323

20160703_172456

20160703_172632

Priekyje matosi griuvėsiai – svarbus olandų fortas čia buvęs kadaise

Taigi, grįžtu į miesto centrą, kur autobusai buriuojasi. Dedikuotos autobusų stoties čia nėra. Klausinėju žmonių ir vairuotojų, visi sako, kad šį vakarą į Kolombą autobusų nebėra. Tada reikia varyti iki Palavi kryžkelės, iš ten gal bus šansų pasigauti autobusą iš Putalamo. Vienas autobusas laukia keleivių, įlipu į jį. Matau, kad laukti teks ilgai, ten tik maišus kažkokius krauna, keleivių dar nėra. Ir tai tas lėtasis autobusas, kelias valandas vilksimės. Išėjau truputį patranzuoti. Stoja puikiai, beveik visi. Bet niekas tiek toli nevažiuoja, kiek aš buvau nuėjęs per šias dvi dienas (tiksliau pusantros). Pastebėjau svečių namus, užėjau pažiūrėti. Žinau, kad valstybiniai svečių namai blogas ir brangus viešbutis, bet reikia patikrinti. Viduj nieko nebuvo, rėkavau, kol prisišaukiau tarnautoją. Visi kambariai užimti, sako tas. Keista, nei gyvos dvasios aplink. Pabandžiau išeiti pro kitas duris ir pataikiau į snarglinę, matyt vienintelę šiame blaiviame mieste. Prie apmūsojusio stalelio sėdėjo vienintelis klientas. Baltasis.

Taip susipažinau su Timiu.

20160703_173034

Timis, kilimo iš Frankfurto, jau virš dvidešimt metų gyvena čia. Viską žino apie šias vietas, daugiau, nei vietiniai. Persikelti į kitą krantą iš čia galima, bet žvejai linkę imti daug pinigų, nepavyks nusiderėti. Galima nueiti pas aitvarininkus į šiaurę, ten juos vežioja delfinų žiūrėti, taipogi daro ekskursijas po įlanką. Galima prisitrinti prie tokios ekskursijos ir paprašyti, kad stabtelėtų kitame krante. Per sudėtingas variantas, geriau darysiu, kaip sugalvojau. Timis pripasakojo daug įdomių dalykų apie vietines įžymybes, apie žmones, apie pilietinį karą. Pagąsdino mane, kad sekančiame mano kelionės etape žmonių nebus, reikės apsirūpinti vandeniu ir maistu, miegoti džiunglėse,  galiu užsirauti ant gyvatės, krokodilo ar likusios nuo karo minos. Suintrigavo. Patarė nevažiuoti nakvynei atgal į Taniya viešbutį, o apsistoti čia, nes pirmas greitesnysis autobusas trečią nakties išvažiuoja, paskui penktą, paskui dažnai. Pašaukė svečių namų darbuotoją, tas patvirtino, kad visi kambariai užimti. Ai, tiesiog dirbti nenori, sako Timis, čia ne privatus viešbutis. Galiu apsinakvoti jo draugo viešbutyje, čia pat. Paskambino, kambarys man bus. Turim daug apie ką pasikalbėti, sakau Timiui, kažko panašiam į Hemingvėjų, gal dar po vieną? Ne, sako jis, mano šios dienos limitas išeikvotas, žmona pyks. Sėdo ant motociklo ir išvažiavo, o aš nuėjau į jo parekomenduotą Glorija viešbutį.

Vartai užrakinti, reikia patraukti už kriauklės prikabintos, kad suskambėtų. Atėjo apyjaunis šveicaras. Sako, yra kelių tipų kambariai. Man reikia tik permiegojimui, paties paprasčiausio. Parodė kambariuką, švarus, jaukus. Skirtas backpakeriams, sako. Ok, sakau, aš būsiu iš jų. Kambaryje net durų nėra, tik užuolaida į lauką. Dušas ir tualetas bendras, bet labai tvarkingas. Iš šaldytuvo virtuvėje galima pasiimti gėrimų, pinigus palikti dėžutėje. Gražu, hipiška kažkaip. Sumokėjau iš anksto 2200, kad žadinti anksti ryte nereikėtų.

Šiandien nuėjau 31 km, bet nesu toks nusikalęs, kaip anksčiau, kai tiek nueidavau.

20160703_182630

Mano kaimynystėje gyveno čekų porelė, jie labai girdėjosi už sienos – pertvaros.

20160703_183627

Atsibudau pusę penkių, susiruošiau, nusiprausiau ir penktą jau ten kur autobusai. Artimiausias bus šeštą, sako man vienas į gatvę išėjęs diedukas. Laukti valandą, gerai, kad arbatinė dirba. arbatos saldžios man suplakė (tamilai suplaka arbatą). Autobusas bus pusė šešių, sako arbatinės šeimininkas. Ir jis buvo teisus. Gerai, kad užsukau arbatos išgerti, o tai būčiau nublūdinęs kur nors ir pavėlavęs.

20160703_184825

20160704_051054

20160704_051625

20160704_051841

Prie arbatinės

 

20160704_055137

Autobusas atvažiavo laiku, buvom tik keli keleiviai, nieko nelaukę pajudėjom 05:30, pagal tvarkaraštį. Bet pavažiavę kelis šimtus metrų sustojom ilgam. Na ne visai ilgam, keliolikai minučių. Čia prisirinko daug keleivių ir grūdosi iki pat Kolombo. Čia kitaip, nei traukiny, čia labai maža keleivių kaita, dauguma važiuoja iki galo.

20160704_074217

Per valandą nuvažiavom iki tos vietos, kur pradėjau eiti vakar. Kolombe atsidūrėm dešimtą – greitai atlėkėm, greičiau nei traukiniu, nors iš Negombo nevažiavom greitkeliu.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Aplink salą. Aštuntoji diena

Aštuntoji diena. Šeštadienis, 2016-07-02

Vėl Šri Lankoje • Dezorientacija Kolombo Forto stotyje • Penkios valandos traukiniu  • Pulichchakulam • Vėžliabusu nuo Palavi junction • Plentu palei marias • Plantacijos prie elektrinės  Brangūs viešbučiai, bet ne visi Kelnės drykst • Vanduo bėgantis iš kriauklės į kriauklę

9,5 km

Jei šitas pasaulis užkniso, susikurk sau kitą pasaulį.

Daugiau kaip trys mėnesiai praėjo, kai perkirtau Kolpitijos pusiasalio pagrindą ir išlindau prie Putalamo marių. Buvau parlėkęs Lietuvon pavasario pasitikti. Ilgai tas pavasaris perėjosi, bet paskui sparčiai išsivystė į tokią karštą vasarą, kad Šri Lankoje ne ką karščiau. Reikia trumpam grįžti Šri Lankon, kur jau pasibaigė lietūs, kur prasidėjo mano mėgstamų rambutanų ir mangustinų sezonas, kur laukia tūkstančiai šypsenų ir kelias aplink salą.

Atlėkiau antradienį. Iš pradžių darbai, bet sulaukiau savaitgalio, galiu eiti toliau.

Reikia nusigauti į Putalamo prieigas, bet neisiu į tą miestą, suksiu į neriją, pasieksiu jos galą ir bandysiu persikelti į krantą.

Yra du rytiniai traukiniai iš Kolombo į Puttalam, vienas ketvirtą, kitas septintą. Jei nesimiegos naktį, važiuosiu pirmuoju, paskui išsimiegosiu kur pajūryje.

Atsibudau apie trečią, varčiausi varčiausi, nebeužmiegu, bet į ketvirtinį traukinį vis tiek nespėsiu. Neskubėdamas susiruošiau į septintinį. Tas atsibudimas taip anksti įvyko dėl to, kad šiom dienom pradėjo mausti kairį petį, užtenka neteisingai pajudėti ir skausmas pasidaro stiprus, ilgai neatslūgsta. Net apsirengti sunku, nemažas „čelendžas“ ranką į rankovę įkišti. Buvo kilusi mintis niekur neiti šiandien, bet kuprinę pavyko užsidėti be skausmo, reiškia, galiu judėti. Gal išsijudinsiu, gal eidamas pasveiksiu.

20160702_065704

Išėjęs apsisukau ir nufotografavau savo namą

20160702_065832

Šeštą ryto jau dirba žuvies pardavėjai

Atvažiavau į stotį tuktuku. Iki traukino išvykimo mažiau pusvalandžio, bet toje kasoje virš kurios užrašyta Puttalam nieko nėra. Prie informacijos langelių taipogi nieko. Kažkoks vaikinas pamatė mane besiblaškantį, pasisiūlė padėti. Klausinėjo žmonių, kol sužinojo, kad man reikia į kasą nr. 13, reikia lėkti į kitą galą. Ten virš kasos užrašyta Matara – visai į priešingą pusę. Klausiu žmonių eilėje, ar į Putalamą perka. Sako, kad į Matarą. Prasiveržiau į peroną (ten sargas tikrina bilietus, bet aš prasmukau), važiuosiu zuikiu, jeigu ką. Ne aš kaltas, kad informacijos nėra. Perone maniau rasiąs kokį viršininką, jam pasiskųsiu. Kaip tyčia, jokio pareigūno, o prie stoties viršininko durų didelė grūstis (kaip visada). Traukinys jau stovi pirmame kelyje. Pasiklausiau vieno keleivio, kur jis pirko bilietą. Kasoje nr 13, sako. Bet ten į Matarą parduoda, sakau. Į Putalamą taip pat, sako. Taigi, dar spėjau nulėkti ir nusipirkti tą bilietą už 110 rupijų (du litai su kapeikom už 5 val. važiavimą), dar net spėjau vandens ir pyragėlių prigriebti, bo eilių nebuvo.

20160702_073554

Trečios klasės (kitų nėra šiame traukinyje) vagonas atrodo neblogai. Dėl to, kad tolimas reisas.

20160702_073603

Tuoj pajudėsim.

Važiuojam. Lėtas traukinys, stoja visur, stovi ilgai. Forte gavau atsisėsti prie lango, o gretimoje Maradanos stotyje jau prisigrūdo stovinčių.

Daug fotografuoju pro langą, noriu prisijaukinti savo naują LG G5, taip pat palyginti jį su pirmtaku LG G3. Abiejuose ta pati trackingo programa, dirbsiu su dviem, vienas ilsėsis ir krausis tašėje. Įkaitę jie greit išsikrauna, užtenka tik trim valandom intensyviai naudojant. Pereitose kelionėse vieno neužteko.

Mėgaujuosi internetu traukiny, vietomis čia jis greitas, galima ir į feisbuką papostinti. Jaunuoliai skaipinasi su vaizdais, nestriginėja. Su Lietuva nepalyginsi, bet Pietų Azijos lygyje Šri Lankos telekomai laikosi aukštumoje.

Išvykom laiku, bet važiavom ne keturias valandas pagal tvarkaraštį, o penkias. Mano vagone pasikeitė kokios trys pakeleivių kartos, niekas taip toli nevažiuoja. Kartais prisigrūda, vos telpa, kartais nemažai sėdimų vietų lieka.

20160702_080136

Fotografuoju pro važiuojančio traukinio langą Kolombo priemiesčių lūšnynus. LG G5 neblogai stabilizuoja.

20160702_080152

20160702_093458

Teisingai padariau, kad vandens nusipirkau. Šmirinėjo spragėsių, kukurūzų, loterijos bilietų pardavėjai, o atsigerti niekas nesiūlė, keista. Kiek anksčiau važinėdavau, visada būdavo vandens pardavėjų. Vaisių pardavėjų taip pat nebuvo.

20160702_101423

Tipiška geležinkelio stotelė tropikuose

20160702_101628

Gerai būtų kelyje kažkiek pamiegoti, naktį nepavyko. Deja, pamiršau pasiimti tą pripučiamą antkaklį, kurios tolimų skrydžių keleiviai turi. Gal sėdėjimas atsipalaidavus ir užsimerkus atstos kažkiek miego.

20160702_102958

20160702_121018

Kuo toliau į Šiaurę, tuo daugiau tamiliškų vietovardžių. Žavūs, paslaptingi, ilgi vardai, mums indoeuropiečiams sunkiai suprantama daravidiškų žodžių daryba.

20160702_112318

Vagonas dvasininkams

20160702_112212

20160702_112311

20160702_112327

20160702_112608

20160702_113942

20160702_114830

20160702_123530

20160702_123536

20160702_125115

Čia baigėsi 5 valandas trukusi kelionė traukiniu

Traukinys važiuoja iki Putalamo, bet išlipu stotele anksčiau – Palavyje. Čia atsišakoja kelias į neriją. Į Palavi junction buvau atvažiavęs grįžinėdamas iš pereito etapo. Tikiuosi čia pasigauti tuktuką ir grįžti į startą.

Vos išlipus prisistatė taksistas, paaiškinau jam, kad man reikia pavažiuoti iki Daluwa filling station, kokius 8 km. Žinau tą vietą, sako, už tūkstantį nuvešiu. Pasiūliau 200. Kol derėjomės, priėjo  turistas su didele kuprine ir paklausė, kur autobusų stotelė. Jam reikia nuvažiuoti į Kalpitiją, jis kaitininkas, matyt aitvarą kuprinėje nešasi. Pagalvojau, kad ir man gal geriau autobusas, stotelė čia pat. Pasiūliau pavažiuoti kartu, nuėjom į kryžkelę, pasukom ten, kur kelias veda į neriją, autobusas jau stovi. Tuktukistas vis ėjo iš paskos ir aiškino, kad jis nugabens mus daug greičiau. Bet mes niekur neskubam.

20160702_125316

 

20160702_125721_HDR

Aitvaristas su kuprine nulindo į galą, aš atsisėdau priekyje, man greitai lipti. Iš lėto pajudėjom, labai lėtai važiavom, vos slinkom. Panašiu greičiu juda arklio traukiamas prikrautas šieno vežimas. Galima eigoje įšokti ir iššokti. Pasirodo, čia yra tokie specialūs reisai. Man tai kas, per pusvalandį atsirasiu kur man reikia, bet aitvaristas belsis iki vakaro. Tikriausiai išlips neapsikentęs ir tranzuos toliau.

20160702_130456

Druskos gavyklos pietiniame įlankos krante

Pravažiavom miestelį gražiu vardu Karamba, netrukus išlipau ir 14:30 pradėjau ketvirtą ėjimo aplink salą etapą.

20160702_133259

Gera vieta pamiegoti pavargusiam keleiviui

Iš pradžių ėjau plentu. Tokiu laiku šešėlių mažai, karštis baisus, bet dar pakenčiamas, kol neįkaitau, kol nesušlapau nuo prakaito.

20160702_134148

20160702_140403

20160702_140652

20160702_140955

Saugokitės uodų.

20160702_141004

Prekyba šalia bažnyčios.

20160702_141135

20160702_142235

Plentas priartėjo prie marių, išlindau į krantą pasidairyti.

20160702_142319

Toli “žemyno” krantas, vos matyti

20160702_142331

20160702_142335

Matosi mangrovių brūzgynai pakrantėj. Įdomu būtų patyrinėti, bet patingėjau bristi, tikiuosi rasti geresnių priėjimų

20160702_142841

Retai pasitaikanti šnapšinė

20160702_143218

Pasigrožėjęs mariomis išsukau iš plento į mažesnį keliuką, užteks eiti plentu.
20160702_145154 20160702_145826

20160702_154747

Šiandien pirmą kartą išlindau prie vandenyno

Mažais keliukais ir takeliais eiti linksmiau per plantacijos. Augina burokus, svogūnus, česnakus, taboką ir man nežinomus augalus. Sklypai išpuoselėti, laistomi, išravėti. Šalia didelė Norochcholai anglim kūrenama elektrinė, aplink ją vėjo malūnai. Iš pradžių buvau sumanęs pasukti iš plento anksčiau, apeiti tą elektrinę iš vandenyno pusės, bet persigalvojau – gal ten bus aptverta ir reikės atgal grįžti. Todėl aplenkiu objektą šiauriau saugiu atstumu.
20160702_150410 20160702_150542 20160702_150619 20160702_150656 20160702_151123 20160702_151218 20160702_151628 20160702_152319 20160702_152638 20160702_152759 20160702_153120 20160702_153603
20160702_154700 20160702_155251 20160702_155846 20160702_160446

Priartėjus prie vandenyno prasidėjo šiokios tokios turizmo užuomazgos toje atkampioje vietoje. Prieš keletą metų čia planuota pristatyti viešbučių dešimtims tūkstančių poilsiautojų, įrengti golfo aikšteles, didelius akvariumus ir t.t. Vietiniai užprotestavo, nes juos buvo ketinta iškelti kitur, o jie patys norėtų pelnytis iš turizmo. Didelės statybos liko brėžiniuose, o čia dabar galima poilsiauti nameliuose. Tos vietos pajūris garsėja pastoviais stipriais vėjais (idealu aitvarininkams) ir prie kranto priplaukiančiais delfinais. Apgyvendinimo kainos gerokai didesnės, negu salos pietų kurortuose, matyt maža konkurencija.

20160702_154148

Šitoje vietoje nieko neradau, rodos, viskas apleista

Kažkur čia man reikėtų apsistoti. Dar anksti, bet galėsiu radęs vietą eiti toliau ir grįžti nakvoti. Pradėjau užsukinėti į viešbučius. Užsukau į pirmą pasitaikiusį “Makara”. Apsauginis pasodino mane ant suoliuko ir nuėjo ieškoti savininko. Ilgai laukiau. Atėjo tikras britas, parodė gražų kambarį už $120. Keliautojas aš, sakau, ne poilsiautojas, man tik šelterio tereikia išsimiegojimui ir elektros prisikrovimui. Jis pasiūlė pažiūrėti kitoje gatvės pusėje, ten pigiau.
20160702_161350 20160702_162843

Užsukau į “Rosaanne”, ten vietinis vadybininkas parodė gražų namelį už 6000 rupijų. Šalia baseinas, baras. Gal yra pigiau be kondicionieriaus? Ne, čia pigiausias ir tai nupigintas, nes ne sezonas dabar. Susikalbėti trukdė labai garsi muzika, bet man pasakė, kad balius tuoj baigsis ir čia bus tylu. Brangu, bet antrame kelionės etape esu nakvojęs ir brangiau. Jei geriau nerasiu, gal grįšiu čia.

Man patarė užsukti į Dolphin village, reikia grįžti puskilometrį. Kažkaip buvau praėjęs tą vietą, reikėjo užsukti. Einu atgal, randu mažą iškabą su “dolphins”. Užsuku, kieme ant žemės sėdi diedukas be kojos, tinklus narplioja, pasiūlė prisėsti šalia. Nepavyko susikalbėti, dar nemoku tiek sinhališkai, o jis nesupranta angliškai. Įlindau giliau kieman, matau, kad yra kažkokie kuklūs nameliai, turėtų nebrangu būti. Grįžau pas dieduką, prisėdau šalia, laukiu, gal pasirodys koks vadybininkas. Ilgai laukiau. Atėjo kitas diedukas su kojomis, abu krapštinėjasi po tinklus, bando kalbėtis su manim. Nepanašu į tą “Dolphin village”, išgirtą Agodoje.

Atsisveikinau su žvejais, einu toliau atgal. Dar viena mažytė iškabėlė, kuria irgi praėjęs buvau. Čia jau tikras “Dolphin village”. Savininkas mane sutiko džiaugsmingai, bet puolė atsiprašinėti, kad visi nameliai užimti – keista diena šiandien – ne sezonas, o turistų prisirinko. Jau galvojau grįžti į “Rosaane”, bet pasiūlė neskubėti, atnešė skanių avokado sulčių. Palauk čia, sugalvosim ką nors, sako. Pradėjo skambinėti. Sako, kad vieną paprastą kambarį yra užėmęs turistų grupės vairuotojas, gal jį pavyks iškraustyti, bet neprisiskambina kol kas. Kambarys kainuotų 2500. Nuvedė mane į pavėsinę, ten prancūzų šeimynėlė, elektra ir wifi. Ko daugiau bereikia, sėdžiu, su kompu krapštausi, į “Rosaane” visada spėsiu grįžti. Prieš temstant savininkas atėjo ir sako, kad rado vietą kitoje “kaimo sodyboje”, truputį brangiau.

Nuvežė motociklu mane puskilometrį į priekį.  Beapžergiant motociklą kelnės tik drykst per visą šakumą. Pristatė į “Omeesha hotel” ten pasiūlė dailų namelį. 4000 su pusryčiais. Lai bus 3000 be pusryčių, sakau prisidengdamas suplyšusias kelnes. Suderėjom už 3500. Nereikia pusryčių, anksti ketinu išeiti. Geriau man siūlo juodo duokit ir adatą. Nesuprato, ko noriu, teko parodyti savo avariją. Ruošėsi paimti susiūti, bet pasakiau, kad aš pats, tik instrumentus lai atneša (iš tikrųjų turiu adatą ir truputį siūlo tokiems atvejams, bet reikia pataupyti kitoms avarijoms, kai pagalbos nebus).

Kol visai nesutemo, dar spėjau į pajūrį nueiti.
20160702_183239_HDR 20160702_183246 20160702_18343620160702_183441

20160702_200732

Vanduo į kriauklę bėga iš kriauklės

Toje vietoje ir pliažo baras yra. Tikras restoranas. Šefas pribėgo manęs pasveikinti. Išvirė bulvienės ir pakepė sepijų.
20160702_183457 20160702_184022 20160702_192514 20160702_200750

Namelis toks, kokio reikia pernakvojimui. Kaina atitinka kokybę. Dar ir adatą su siūlu davė.

Šiandien nuėjau apie 10 kilometrų. Nedaug, nes pradėjau eiti tik po pietų.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | 1 Comment

Aplink salą. Septintoji diena

Septintoji diena. Sekmadienis, 2016-03-20

Kieta nakvynė • Šunų koncertas • Dvi Kali šventyklos  • Šv. Liucijos bažnyčia • Paralelinių pasaulių kolizija Verbų sekmadienio procesija Vėjo malūnai  Kalpitijos pusiasalio pradžia

28,8

diena 07Vietoj lovos ant grindų patiesė demblį. Kieta buvo, varčiausi, bet visi čia taip miega šitame Udapu kaimelyje. Nuovargis nugalėjo, pasinėriau į miegą, bet prižadino šunų koncertas.

Atnešė ventiliatorių, nebe taip tvanku. Čia man kaip užsieniečiui. O vietiniai mėgsta tvankumą. Tamilų užeigose karšta kaip pirty, per pudžą dar gerokai dūmų prirūko. Kieme staliukų nėra, lauke niekas nesėdi.

Atsikėliau šeštą, arbata pusryčiams pavaišino. Daviau pinigų už nakvynę ir vaišes, atsisveikinom.

Udapu miestelis unikalus, vertas dėmesio. Ganėtinai izoliuotas, kitoks, nei aplinkinės sinhalų gyvenvietės. Žmonės stebėjosi, kraipė galvas mane pamatę, bet nedrįso kalbinti, kaip kitur.

20160320_060647

Nakvojau čia

20160320_062203

Udapu užeigos restorano virtuvėje. Keps blynus.

20160320_062335

Sri Partha Sarathi šventykla auštant

20160320_062450

Udapu miestelyje ne tik hinduistai. Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia

20160320_062508

Udapu miestelyje ne tik hinduistai. Yra ir mečetė

20160320_062616

Statybos Udapu miestelyje. Darbai vyksta nuo aušros. Pusė septynių

Vakar beklaidžiodamas po vakarėjantį miestelį buvau aptikęs Kali šventyklą. Tada trumpai šnektelėjau su jaunučiu brahmanu. Šįryt jį vėl sutikau, paprašiau, kad aprodytų šventyklą. Šis jaunuolis bene geriausiai kalbėjo angliškai Udapu miestelyje.

20160320_063303 20160320_063434 20160320_063533 20160320_063606 20160320_063702 20160320_063741

 

20160320_064133

20160320_064331

20160320_064356_HDR

20160320_064712

Hinduistų kapinės

20160320_064749

20160320_064819

20160320_065644

Vartai į šventyklą

20160320_065742_HDR

Dar viena Kali šventykla. Ši deivė visada joja ant liūto. Hinduistų dievai kiekvienas turi savo transportą – vahanas. Višnu joja ant gyvatės, Šyva ant jaučio, Ganeša ant pelės, Sarasvati ant povo arba gulbės.

20160320_065810_HDR

20160320_071055

Čia mano geltonų plytų kelias

20160320_071751

Lėktuvo formos koplytėlė

20160320_071945

Krikščionių kapinės. Rodyklė į kobras

20160320_072359

Laikas stabtelėjo šitose vietose

20160320_072433

graži tvora

20160320_072743_HDR

dar viena hinduistų šventyklėlė

20160320_074318

20160320_074346

tvoros iš palmių lapų kotų

Žvilgtelėjau žemėlapin kokie dalykai priekyje laukia. Šiek tiek šone šv. Liucijos bažnyčia. Prisiminiau žavią ir protingą grupiokę Liuciją, kažin kaip jai dabar sekaqsi… Reikėtų užsukti paįvairinant pajūrio vaizdus, pagerbti Liucijas, Liuses, Liuckas ir Liucindas.

20160320_075722

Įsukant į Paarippaatthuthheru kelią radau taikiai sugyvenančias hindu šventyklą ir katalikų koplyčią

20160320_080144

Tolstant nuo kranto atsirado kopų. O pakrantėj rupus smėlis.

20160320_081011

Šv. Liucijos koplyčia – ženklas, kad netukus prieisiu šv. Liucijos bažnyčią

20160320_081100

20160320_081205

20160320_081346

Šv. Liucijos bažnyčioje Šri Lankos užkampyje. Žmonės renkasi devintinėms mišioms. Dar tik kelios minutės po aštuonių, pilnas šventorius vaikų prisirinkęs.

 

20160320_082055

Mėlynieji kroksai parudavo nuo kelio dulkių

20160320_084323

Nutrenktas šikšnosparnis. Jį nufotografavus smartfonas išsijungė ir nuo tol kas kelias valandas taip darydavo, reikėdavo bateriją ištraukti ir įdėti.

20160320_083502

20160320_083553

20160320_085006

20160320_090146

20160320_090911

 

20160320_091742

20160320_091837

20160320_091840

kelias per kopas

20160320_092444

20160320_093043

Grįžau prie vandenyno. Pažiūrėjau kairėn (į pietus), iš kur atkeliavau

20160320_093046

Pažiūrėjau dešinėn (šiaurėn), kur dar daug liko eiti

20160320_094322

20160320_095042

20160320_095340

20160320_095522

20160320_095737

20160320_095835

20160320_095859

20160320_100320

Diedukas ant vaikiško dviratuko kurį laiką važiavo šalia, bandėm bendrauti. Kvietė užsukti pas jį išgerti kokoso ir šalto vandens. Nuvažiavo pasiruošti, bet daugiau nesusitikom, kažkaip prasilenkėm

20160320_101412_HDR

20160320_102426

20160320_103801

20160320_105404

20160320_105854

20160320_111804

20160320_113555

20160320_113843

kriketistai

20160320_114024

Užsukau vandens atsigerti į pakelės krautuvėlę. Kieme buvo staliukas pavėsyje, čia prisėdau ilgam pasėdėti. Pasikalbėjau su šeimininkč. Čia jau tamilų nebėra, nuo čia į šiaurę vėl sinhalai gyvena. Dar toliau bus vien tamilai, žinoma.

20160320_115132

Man besiilsint šeimininkė išėjo į bažnyčią, mane paliko krautuvės saugoti. Sako, gali likti kiek nori, gali ir nakvoti čia. Visada taip, geriausi pasiūlymai, kai nereikia tuo metu. Puikiai pralaukiau dienos karščius, snūduriavau šaltus gėrimus užsigerdamas.

20160320_132234

Kaktusas dera prie Kristaus kančios

20160320_132256

20160320_132957

Šnapsinė, retai pasitaikanti tuose kraštuose. Ten ir staleliai kieme, šalto alaus turi. Nesusigundžiau, nors ir baisiai karšta ir trošku.

20160320_133229

Ypač keistas radinys. Kroksų nerasi net Kolombe nusipirkti, o čia mėtosi lygiai toks pat, kaip mano, toks pat mėlynas. Galvojau, kad pasivaideno, bet kamera užfiksavo. Čia paralelinių pasaulių susidūrimas niekam nežinomoje Šri Lankos vietoje, ne kitaip.

20160320_133234

20160320_133438

Pacanai mane erzina, bet aš nekreipiu dėmesio.

20160320_133430

20160320_133719

Besijuokiančių iš manęs vaikų lydimas užsukau pažiūrėti dar vienos bažnyčios. Kunigas išėjęs tuos vaikus sudrausmino: negalima juoktis iš žmongaus su proto negalia.

20160320_133908

20160320_134728

Su ta šv. Antano mašinėle kunigus vežė į Verbų sekmadienio mišias

20160320_134810

20160320_134828

20160320_135135

Mirė šio namo gyventoja. Plakatas su krikščioniška ir budistine simbolika

20160320_135807

20160320_135952

Tuščias keliukas pagyvėjo – daug baltai apsirengusių žmonių ėjo ta kryptim, kur ir aš. Vis daugiau ir daugiau prisijungė, jau visa minia ėjom. Visi rinkosi į Verbų sekmadienio mišias su procesija į žemėlapiuose nepažymėtą bažnyčią.

20160320_141021

20160320_141108

20160320_141128

20160320_141214

20160320_141311

20160320_141321

 

20160320_141349

20160320_141530

Už bažnyčios pajūrio kelias turėjo nutrūkti, todėl išlindau prie vandenyno tą ruožą praeiti paplūdimiu, nors po vakar dienos nelabai norėjosi klampoti per smėlį.

20160320_141828 20160320_142711

20160320_144317

Tolumoj pasimatė vėjo jėgainės. Reikia nuklampoti iki jų, paskiau sukti į kelią.

20160320_152020 20160320_154155_HDR 20160320_154330

Iškart už vėjo jėgainių kontoros pasukau gilyn į salą, kad perkirtęs Kalpitijos nerijos pagrindą atsidurčiau prie Putalamo marių šakumo. Kaip ir visada, paskutiniai kilometrai patys sunkiausi, kojos vos vilkosi keliuku pro žoles ir plantacijas.

20160320_162708

Dar viena retai čia pasitaikanti budistų šventykla netoli Kalpitijos plento

20160320_164116

termitynas

20160320_164430

Pilietinio karo didvyriams

20160320_160253

ilgi paskutiniai kilometrai

20160320_164410

Prie šitos koplytėlės baigėsi mano kelionės trečias etapas. Nuo čia prasidės ketvirtas.

Baigiau etapą dar prieš penkias. Jaučiausi pavargęs, kuo greičiau į dušą ir lovą, bet iki Kolombo dabar jau toli.

Norėjau partranzuoti, bet Šri Lankoje visuomeninis transportas dažnai važinėja ir labai pigus, todėl autostopu keliauti tiesiog neapsimoka, nes gaišatis. Tik vieną kartą esu tranzavęs šioje šalyje, tik dėl įdomumo. Tranzas geras, bet laiko nesutaupysi.

Suderėjau su tuktukistu, kad nuvežtų iki Palavi junction, iš ten autobusai į Kolombą važiuoja.

20160320_165635

Taksistas nuvežė į tą sankryžą, o ten jau stovi autobusas į Negombą, manęs laukia. 20160320_170104

Jau sutemus atsidūriau gerai pažįstamoje vietoje – Negombo naujajame autobusų terminale. Netrukus įsėdau į express highway autobusiuką ir 21:30 jau buvau namuose. Būčiau atsiradęs dar anksčiau, bet įlipau į tokį lėtą miesto autobusą, vos šliaužiantį iš Forto ir kas keli metrai sustojantį keleivių paimti.

Šiandien nuėjau 29 km., kiek per daug, nesu sportininkas koks. Iš viso jau nuėjau 160 km.

Ketvirtą etapą eisiu po poros mėnesių, nes netrukus ketinu vykti Lietuvon pavasario atvežti.

 

 

 

 

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Aplink salą. Šeštoji diena

Šeštoji diena. Šeštadienis, 2016-03-19

Kelionė plentu • Sriuba vardu Kolakanda • Anantaya – prašmatniau, nei Druskininkuose • Ilgas kelias per kopas • Bažnytėlė dykynėje Raudono smėlio kelias Udapu – pirmoji tamilų gyvenvietė Nakvynė užeigoje

22,2 km

diena 06

Atsibudau dar tamsoje, žiūriu, jau be dvidešimt šešios, reikia eiti. Šį sykį greitai susiruošiau, prisibaladojau apsauginiui, kad vartus atidarytų ir išėjau į bundantį Čilavo miestą. Nors stengiuosi neplanuoti, bet truputį pagalvojau, kaip eiti. Galėčiau tęsti pereitą kartą pradėtą ėjimą nerija, pro šv. Sebastijono bažnyčią, bet paskui atsiremsiu į Deduru Oya žiotis, ten per porą salų reikės perplaukti.

Jei nepasiseks, kaip trečią dieną per Maha Oya, teks toli grįžti atgal. Geriau šį kartą iki tilto paeisiu plentu, nors ne taip įdomu. Ten irgi turėtų būti šv. Sebastijono bažnyčia, jeigu ką. Buvo, tik dar iki galo nepastatyta.

Devyni kilometrai plentu nenusibodo. Iš pradžių nekaršta, paskui pakelės medžiai pridengė, jų karūnos tokios vešlios, kad ir platų plentą uždengia, kartais eini, kaip tuneliu.

20160319_063035

Čilavo bokšto laikrodis modernus. Reikėtų ir Vilniaus Katedros bokšto laikrodžiui pereiti prie skaitmeninio režmo

20160319_063303

Koplytėlė sankryžoje, kur apsisprendžiau eiti plentu, o ne pusiąsaliu

20160319_065013 20160319_065156

20160319_065604

Vyskupija

20160319_065741

Šri Lankos furos ne tokios išdabintos, kaip Pakistane, bet vis tiek turi savo žavesį

20160319_063555

20160319_071532

Retai pasitaikanti šiose vietos budistų šventykla

20160319_073131

Deduru Oya upė visame savo gražume

20160319_073050

Šį sykį upę perėjau tiltu, dėl to nepamačiau žiočių ir salų

20160319_080401

Pakelėj galima paragauti Kolakandos – tiršto, šilto, žolelėm atsiduodančio gėrimo – sriubos. Kolakanda – toks ajurvedinis augalas. Kai tokį dalyką verda iš kitų žolių ar vaisių, tada ir kitaip vadina, ne kolakanda.

20160319_080448

Stiklinė kolakandos už 30 rupijų. Dar atskėlė gabaliuką palmių cukraus saldėsio užsikąsti

20160319_080318

Kolakandą pilsto. Man patinka rasti tokias neįptastų dalykų prekybos vietas

20160319_075017

Kalnai kokosų kevalų

20160319_074501

20160319_082601

Šve. Sebastijono bažnyčia. Under construction.

20160319_083216

20160319_082246

Kampo nukirsti nepavyko, tolau nuo vandenyno iki pat Karakuponės kelio. Sankryžoje jau rodyklės į Anantya Kurortą, 3.8 km, rodos, visai nedaug.

20160319_083613

Šešėliai baigėsi, aplink statosi nauji namai, eiti darėsi ir sunku ir įdomesni vaizdai aplink dingo – aukštom tvorom aptvertos sodybos, statybos.

20160319_085346

Statybose visur Kristus

20160319_090831 20160319_091257

Anantya Kurortas prabangus, ko gero pats kiečiausias iš mano praeitų šioje kelionėje. Kambario kainos neklausiau, net jei pigu būtų nelikčiau, per anksti dar nakvoti. Restorane radau patogų fotelį, įsitaisiau pusiau gulom, internetinuosi – greitas wi-fi čia. Man neša vieną po kito butelius šalto vandens su burbuliukais – niekaip negaliu pasisotinti. Laukia ilgas kelias negyvenama teritorija, reikia prisigerti iš anksto. Dar ir pavalgiau, maistą stebėtinai greitai padarė, gaspačo sriuba tiesiog puiki. Aukštas lygis.

20160319_091606 20160319_102016

20160319_123207 20160319_124605

20160319_124755

Man bevalgant pradėjo groti pianistas. Rodos, aš vienas buvau klientas klausytojas.

20160319_131323 20160319_131438

Paskui prasidėjo ilgas kelias per kopas. Kopų nebuvo, tik klampus paplūdimio smėlis. Vienoj pusėj vandenynas, kitoj ežeriukai, pelkės – nepraeinamos, negyvenamos vietos. Klampojau apie 10 kilometrų. Gerai, kad kepinantį karštį gesino vandenyno vėjukas. Tačiau ėjimas kojoms klimpstant gerokai nualino.

20160319_132722

pasižiūriu atgal, iš kur atėjau

20160319_132726

Pasižiūriu priekin, kur dar toli eiti

20160319_133257

Piemenėlis

20160319_133328

20160319_133602

20160319_134804

20160319_134809

20160319_135540

Palmių stagarai

20160319_140626

20160319_140838

20160319_141713

20160319_141804

20160319_141957

20160319_142001

20160319_142038

20160319_143248

20160319_143649

Tuose krūmynuose galima būtų pernakvoti, jei apgyvendintų vietų neprieičiau

Ta vieta nėra visiška dykynė, praėjau keletą gyvybės žymių. Piemuo karves pravedė paplūdimiu, pora apleistų žvejų kaimelių. Viename dar buvo užsilikusių gyventojų. Keista bažnyčia. Išgąsdinau giedančią merginą. Pritilo mane pamačiusi, bet nepasimetė, netrukus vėl tęsė giesmę.

20160319_144426

Vieniša bažnytėlė dykynėje

20160319_144001

20160319_144130

20160319_144215

20160319_144242

20160319_144343

aaa

Fotografuoju į krantą išmestą pūslinę dygliažuvę

bbb

ccc

Pagaliau dykvietėje priėjau keliuką

Tas keliukas išplatėjo į normalų kelią

fff

Gal būt čia žuvų veisyklos. Tinklai iš viršaus. Norėjau įlįsti į tą pašiūrę pasnausiti, bet ten jau kažkas miegojo.

 

hhh

iii

Pagal žemėlapį artėjau prie Udapu – pirmosios gyvenvietės po tokio ilgo ėjimo. Udapu tamiliškas pavadinimas, gal čia jau tamilai gyvena… Geriausiai tai matyti iš kaimo kapinaičių, kurių čia kas keli kilometrai pribarstyta. Kol kas užrašai sinhališki.

Kaimo kapinės labiausiai padeda išsiaiškinti, kokios tautos ir religijos žmonės čia gyvena. Čia sinhalų krikščionus.

Kaimo kapinės labiausiai padeda išsiaiškinti, kokios tautos ir religijos žmonės čia gyvena. Čia sinhalų krikščionus.

20160319_151556

Plytelių fabrikas

20160319_151638

20160319_151809

20160319_151926

20160319_151930

20160319_152429

20160319_160251

20160319_160254

20160319_160857

20160319_162353

Pagaliau išlindau į Udapu prieigas. Artėjant tolumoje matėsi lyg koks vandens bokštas. Tai didelė hindu šventykla – kovil.

20160319_162931

Kapinės hinduistinės, užrašai tamiliški.

20160319_164735

Sri Partha Sarathi šventykla tolumoje

Buvau apspistas žvejų. Drąsiausias paklausė iš kur aš. Juerep, sakau. Juerep, juerep, nuvilnijo šnabždesys. Čia nakvosiu, sakau. Nėra čia viešbučių, sako. Reikia patikrinti. Nulindau tolyn nuo kranto, gilyn į miestelį.20160319_163737 20160319_164055 20160319_164749 20160319_164847 20160319_164854 20160319_165002
20160319_165154

20160319_165232

20160319_165308

Sri Partha Sarathi šventykla visame gražume. Einant pajūriu iš kelių kilometrų matosi.

20160319_165312

20160319_165734

20160319_171314

20160319_172323

Kali šventykla

Paklausinėjau keliose vietose, viešbučių tikrai čia nėra. Anei gesthausų, resthausų, jokių rūmų servisų. Jau tuoj saulė leisis, šviesą čia prie pusiaujo greitai užgęsina, reikia susirasti kokį guolį. Gal pliaže pernakvoti į sarongą susivyniojus? Bet dar pabandysiu pas žmones įsiprašyti.

Užsukau į užeigą prie tos didžiosios šventyklos, užsisakiau kolos buteliuką. Gal galiu kur nors pas jus pernakvoti, klausiu. Šeimininkė nustebo, pakalbėjo su kitais ir sako, kad turi laisvą kambarį, bet man bus per prastas. Nebus, sakau, man daug patogumų nereikia. Jos berniukas nuvedė parodyti.

20160319_174251

Puikus kambarys, švarus ir elektrizuotas. Liksiu čia.

Kol nesutemo dar pasivaikščiojau po Udapo miestelį, nors kojos jau sunkiai lankstėsi.

20160319_175629

20160319_175853

20160319_180204

20160319_180229

20160319_181932

20160319_182749

Vakarienei arbata, žirniai, kola desertui. Kompą įsijungiau. Šeimininkas ir jo draugas prisėdo šalia. Susikalbėti sunku, niekas čia angliškai nešneka, o aš tamiliškai dar prasčiau. Tuomet geriausiai vardinti aplinkinių kaimelių pavadinimus iš žemėlapio, pašnekovai mielai komentuoja. Buvo proga prisiminti užmirštą žodžį “nandri” – ačiū ir sužinoti naują “hadalai” – skanu.

20160319_183520

20160319_194906

Restorano virtuvė. Dažniems klientams ir gausiai šeimai čia viską sugeba skaniai iškepti ir išvirti.

Pagaliau pranešė, kad matrasas patiestas ir galiu eiti gulti. Kambaryje buvo balkonas, bet raktų nuo jo durų nerado. Užtat langus atidarė, neuždusau.

Nuėjau 22,2 kilometrų.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Aplink salą. Šeštoji diena. Atvykimas

Atvykimas į III etapą. Penktadienis, 2016-03-18

Šri Lankos geležinkelio vagonų klasės • Nebylūs įsodintojai • Vietovardžių pavadinimuose ryšys su Lietuva • Brangūs valstybiniai poilsio namai • Nebrangūs privatūs apartamantai

Greitasis traukinys Colombo-Chilaw 16:45. Jame net antra klasė yra. Spėjau baigti darbus kiek anksčiau ir atlėkiau tuktuku į stotį. Žmonių grūdalynė, nes penktadienis baigiasi, Kolombo klerkai į savo kaimus grįžta. Forto stotyje atskiros kasos I-II ir III klasėms.

Nedaug Šri Lankos traukinių turi pirmąją klasę, tik tolimų reisų, tokių, kaip į Badulą, Batikaloa, Džafną. Pirmos klasės bilietuose vietos pažymėtos, stovinčių ten nėra. Būna net vagonų su kondicionieriais, ir specialių apžvalginių su dideliais langais. Į tokius vagonus bilietus prieš mėnesį reikia pirkti, paskutinę dieną negausi.

Mano traukinio Chilaw express aukščiausia klasė yra antra, ir tai gerai. Sėdynės platesnės, žmonės mažiau grūdasi. Vis tiek prisigrūdo. Gerai, kad prieš pusvalandį atsiradau, geroje vietoje sėdžiu.

20160318_162326

Kolombo Forto geležinkelio stotyje darbuojasi nebylių šaika (nenustebčiau sužinojęs, kad jie tokiais apsimeta). Pamato perone žioplinėjantį baltašiknį, paprašo parodyti bilietą, nuveda į vagoną, paskui rodo kažkokį pažymėjimą ir aukų knygą, kur visokių užsieniečių didelis sąrašas vienu braižu surašytas, ten ir sumos nurodytos, po tūkstantį ir daugiau. Daug esu matęs tokių aukų knygų, Gale Face promenadoje ubagai tokias pat visiems kaišioja. Geriausiai stotyje varyti šalin visus, kurie užkalbins (išskyrus uniformuotus pareigūnus, žinoma) – niekam ten nereikia tavo draugystės, tik kuo daugiau pinigų išvilioti.

Piktai gavosi, pabandysiu kitaip.
Jei pasimesite Kolombo Forto geležinkelio stotyje, nenusiminkite. Peroną, traukinį ir reikiamą vagoną jums padės surasti savanoriai jaunuoliai, nesavanaudiškai siekiantys pagelbėti kitiems, nors patys kenčia klausos ir kalbos negalią. Jie nuves jus iki pat jūsų vagono, jei bus vietų, net pasodins. Nepagailėkite jiems keleto eurų, pinigai renkami kurčnebylių mokyklai atstatyti po cunamio, kaip parašyta aukų knygoje.
Va taip geriau.

20160318_162331

Per pusvalandį traukinys prisigrūdo, pajudėjom. Šį sykį labiau pasiruošiau: nusipirkau naują skrybėlę ir kuprinę, išmaniuosiuose telefonuose įsidiegiau kelionėms skirtų programų. Noriu, kad visos nuotraukos, užrašai, garso įrašai ir filmai gyvai susidėliotų ant žemėlapio ir generuotų padorius kml. Išbandžiau keletą appsų, radau neblogų. Labiausiai žinomas Trip Journal atrodo įspūdingai, tik lagina kartais. Pasirinkau The Traveler, ne toks dailus dalykėlis, bet labiau patikimas. Dar Maps.Me turiu komplekte prie Google Maps ir Google Earth.

20160318_171325

Pravažiavus Ragama (ten didelis geležinkelio mazgas) prisiminiau vieną raganą Lietuvoj. Gera buvo mergaitė, kol raganauti nepradėjo.

Pravažiavus Seeduwa prisiminiau Šeduvą. Keletą kartų valgiau ten velnių malūne pravažiuodamas.

20160318_182809

Seeduwa, Moratuwa, Hikkaduwa, Sabaragamuwa, Waduwa, Waskaduwa… Daug miestelių Šri Lankoje baigiasi –uva, kaip ir Šeduva, Linkuva, Jonava, Garliava, Lietuva…

Sinhalų kalboje prie vietos pridedama galūnė –va. Šnekamoje kalboje net šalis vadinasi Šri Lankava (máge ráta Šrilankava – mano šalis Šri Lanka). Todėl Lietuva sinhališkai turėtų ir būti Lietuva, jokių ten “Lithuania”. Mage rata Lietuvava – kartais taip pasakau.

Sigiriya, Kolupitiya, Kandakuliya, Bambalapitiya, Maskeliya… Daug vietovių Šri Lankoje baigiasi –iya, kaip Žemaitija, Kalvarija, Vokietija…

Vis daugiau lietuviškų žodžių randu šalyje, į kurią indoeuropiečiai yra bene toliausiai nusibeldę senais laikais. Ir lietuviai ir sinhalai buvo ilgai izoliuoti nuo tautų kraustymosi, todėl čia ir ten galima daugiau atkapstyti protoindoeuropietiškumo liekanų. Nors rasiniu požiūriu žmonės smarkiai skiriasi.

Tokios tatai mintys kyla stebint pro traukinio langą Šri Lankos geležinkelio stočių pavadinimus. Teatleidžia man čia užklydęs išprusęs skaitytojas už paviršutinišką išmanymą – dar daug daug įdomių dalykų laukia, kol į juos įsigilinsiu.

Pralėkiau ir Negombo autobusų terminalą, aplankytą pirmuosiuose kelionės etapuose, tada nebuvau pastebėjęs, kad bėgiai tiek arti.

Štai ir Čilavas, reikia lipti. Jau tamsu. Kur eiti kol kas nežinau. Atsiduodu visiškam atsitiktinumui. Nakvyne pradedu rūpintis, kai ateina laikas miegoti. Jau patyriau, kad pradėjus jaudintis, blaškytis, ieškoti kur dėtis, gaunasi blogiau, negu visiškai nesirūpinant ir susitaikant su tuo, kas bus.

20160318_184755

Taigi, jokio planavimo. Jei būčiau pereitą etapą kažką planavęs, būčiau nusižiūrėjęs viešbutį Čilave pereitą kartą – turėjau tam daug laiko. Apie paiešką internete net negalvoju – įdomiausių nakvynės vietų ten nerasi.

Kojos nunešė į tą vietą, kur pereitą kartą su ožkomis  buvau susitikęs, ten, rodos, kažkoks „rest house“ užrašas kabėjo.

20160318_190004_HDR

Užėjau, kambarių yra, bet už 2700. Būtų nebrangu, jei su kondicionieriumi, o už tokią skylę tūkstantį teduočiau. Vadybininkas sutiko su manim, kad čia per brangu, bet ne jis savininkas, šitie nakvynės namai valstybiniai. Patarė paieškoti miesto centre, ką ir padariau. Pasigavau tuktuką išėjęs, vežk į viešbutį sakau, bet kad būtų pigiau 2000. Viešnamiai irgi tinka, bet „Srilankan girls“ neužsakinėsiu. Į tuktuką įšoko kažkoks bachūras, važiuojam kartu. Kas čia dabar, klausiu. Čia mano draugas, nebijok, sako. Indiją prisiminiau. Centre pralėkėm kelis užrašus „rooms“, stuj, sakau. Čia blogi kambariai, tau per prasti bus, sako. Na, tegul veža į gerus, kol man nenusibodo. Čilavas (Šiluva?) miestas nedidelis, netrukus skersgatviais privežė prie kiek nuošalesnių viešųjų namų. Ten parodė kambarį už 1600, atrodė kukliai, bet švaru, elektra yra, ventiliatorius sukasi be triukšmo, vanduo bėga, man gerai.

20160318_193018

Matyt vairuotojas didelius komisinius pasiėmė, jei pats būčiau čia atėjęs, nebūtų prašę daugiau 1200, bet nebesiderėjau. Koks tavo vardas, iš kur tu – įprastiniai buvo vairuotojo klausimai bevažiuojant. Kiek tau metų, kur tavo žmona taip pat įprasti klausimai Šri Lankoje – čia tai vietoj labas sako. Bet dabar tai mane erzina, todėl atsakiau koks tavo reikalas, juokaudamas, žinoma, be pykčio. Aš tavo draugas, sako. Koks tu man draugas, tu dabar mano vairuotojas, atsakiau. Va, jei būtum draugas, neprašytum 200 rupijų už poros kilometrų pavėžinimą.

20160318_191743

Nakvynės namų žurnale mano vardą įrašė sinhališkai

Mano viešnamyje restorano nėra, todėl išlindau ko nors nusipirkti vakarienei, dar ne vėlu. Kryžkelėje moteriškė blynus kepa, 20160318_194737bet netoliese pamačiau Food City supermarketą – neblogas tinklas, jie kartais ir gatavų daržovių salotų turi, kas Šri Lankoje retai pasitaiko.

20160318_200442

Vakarienei prisipirkau per daug, vos suvalgiau

Užsiplepėjau čia, bet tam įkvėpė vienas draugas, pasakęs, kad mano dienoraštyje per daug nuotraukų, per mažai teksto. Va čia ir tekstas. Dabar gult, rytoj anksti išeinu.

Militaristinėje krautuvėlėje nusipirkau nepigią kuprinę ir skrybėlę.

Militaristinėje krautuvėlėje nusipirkau nepigią kuprinę ir skrybėlę specialiai ėjimui aplink salą. Žygio pabaigoje kuprinė turėtų būti nušiurusi ir išblukusi, jei siūlės atlaikys.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | 2 Comments

Aplink salą. Penktoji diena

Penktoji diena. Sekmadienis, 2016-03-13

Šrilankiški pusryčiai ir stringų teorija • Varnų dialektai • Grįžimas į vakarykštę poziciją • Pririšta kiaulė • Antanas Sigitui • Visų šventųjų krevečių peryklos • Čilavo ožkos • Munnesvaramo šventykla • Namo

12 km

diena 05

Atsibudau C&I Beach viešbutyje, kol kas brangiausiame šioje kelionėje ($52 USD). Užtat vakar nakvynė kainavo $7. Tikiuosi ilgainiui nakvynės vidurkis nusistovės apie $20.
Nusprendžiau šios dienos ėjimo nepradėti anksti, nes reikia pasimėgauti tokio gero viešbučio patogumais, o ir Chilaw miestas nebetoli, iš jo ketinu važiuoti namo.

 

20160313_080313

Užsisakiau šrilankiškus pusryčius. Atnešė string hoperių su kariais. String hoperiai tai blyneliai iš makaronų raizginio. Labai tinka besidomintiems stringų teorija.

20160313_081657

Pašėriau varną. Ji negali pas mane ant stalo atskristi, virš jo virvės išrampytos. Varna gera, nerijo tyliai visko pati, drauges pašaukė. Bandydamas suprasti varnų kalbą išsiaiškinau, kad jos karksi skirtingais dialektais. Signalas „čia yra maisto“ visai kitoks Mt. Lavinijos pliaže, nei čia. O Indijos Diu buvau pastebėjęs, kad jos visai nesako „kar kar“, o sako „kva kva“. Turbūt varna nuvežta keliasdešimt kilometrų nesusišnekėtų su kitom varnom. Gerai būtų , jei tik rasčiau laiko tuo pasidomėti, dabar net Vikipedijon nelendu… Reikia toliau keliauti.

20160313_092327

Autoportretas prieš išeinant iš C&I viešbučio.

Prisibuvau vėsiame kambaryje. 11:00 paprašiau, kad atsiųstų man taksi, kuris turi nuvežti į Ave Maria gatvę. Iki pasimatymo, viešbuti, užsuksiu netrukus vėl pro čia praeidamas.

20160313_114552

Grąžinęs į vakarykštę vietą tuktukas važiuoja atgal

20160313_114836

Išlindau prie vandenyno nenorėdamas grįžti ta pačia gatve, kuria ką tik atvežė. Palei krantą neturistinis žvejų kaimelis.

20160313_115615

20160313_115653

20160313_115722

20160313_115908

20160313_115955_HDR

20160313_120056

20160313_120204

20160313_120211

20160313_120256

20160313_120349

20160313_120517

20160313_120937

20160313_121251

kartais kelias susiaurėdavo iki takelio

20160313_121318

Kiaulė pririšta, o šunys aplinkui laksto. Gaila, aiškiai nesimato.

20160313_121450

20160313_121545

20160313_122232

20160313_122729

20160313_122912

Priėjęs Sigithi gatvę prisiminiau savo kursioką Sigitą neseniai išėjusį Anapilin. Geras žmogus buvo, geras draugas, dar buvom susiteikę per pereitą FiDi. Radau baltą žiedą, dabar reikia kokią koplytėlę rasti, paaukoti.

20160313_123732

Sigitui nuo Antano

Ilgai ieškoti nereikėjo, netrukus poriėjau didelę šv. Antano koplyčią. Padėjau prie jos auką visiems Sigitams, gyviems ir jau iškeliavusiems.

20160313_123747

Priėjau Karambalan Oya upės žiotis, ten tiltas.

20160313_124026

Ant tilto rodyklė į viešbutį, kuriame vakar nenakvojau. Dar 5 km ir būsiu tolimiausiai vakar pasiektame taške

20160313_124101

20160313_124104

20160313_124833

Slenkstis prie koplyčios toks, koks ir budistų šventyklose

20160313_125056 20160313_125220

20160313_125248

20160313_125406

Prisėdau kokoso atsigerti. Vietoj kokakolos ten duoda vandens su naminiu sirupu – buteliai priekyje raudonuoja.

20160313_130154

20160313_131425

20160313_131849

Pagaliau priėjau vakarykštį viešbutį.

20160313_132154

Vėl C&I viešbutyje. Šį kartą tik trumpam poilsiui.

20160313_133547

20160313_133713

Šv. Marijos krevečių perykla

20160313_134858

Karolinos viešbutis, kuriame vakar nenakvojau

Chilaw prieigose krevečių veisyklos viena prie kitos. Bandžiau įeiti vidun pažiūrėti, kaip tas krevetes perina, bet visur užrakinta. Vistik pavyko vieną pamatyti iš vidaus.

20160313_134641

20160313_134704

20160313_135839

Pačios geriausios lervos be virusų

20160313_135757

Radau ir savo vardo krevečių peryklą

20160313_135815

Koplyčia prie Šv. Antano krevetyno

Praėjau tiek daug krevetynų, kad sutraukiau jas į vieną galeriją

Daug krevečių peryklų pavadintu šventųjų vardais. Tik dalį jų čia tesudėjauu.

20160313_142706

Pavėsio – poilsio vietelė

20160313_150410

Iš krevečių peryklų į jūrą nutiesti vamzdžiai ir loviai

20160313_142916

20160313_150225

20160313_150259_HDR

20160313_150421

20160313_150956

20160313_151128

20160313_152110

20160313_152506 Štai ir Čilavas, šios dienos tikslas. O dar ir trijų nėra.

20160313_153340

Chilaw krantinės prieigose

Kelias atvedė tiesiai į Čilavo nerijos promenadą. Dar viena nerija-pusiasalis. Jau skaičių pamečiau, kiek tokių praėjau.

20160313_153556

Ledai karštyje tirpsta staigiai

20160313_154119

20160313_154152

Chilaw nerijos krantinė

20160313_154648

Kepta žuvis iškylautojams

20160313_154837

Kelias veda į šv. Sebastijono bažnyčią

Prisėdau pailsėti ir galvoju, kad dar ankstoka namo važiuoti. Galėčiau eiti tolyn iki Čilavo nerijos galo pro Šv. Sebastijono bažnyčią, bet paskui atgal grįžinėti reikės. geriau sėsiu į tuktuką ir po miestą pasivažinėsiu. Nuėjau link tilto, ten trirašiai stovi. Pakeliui ožkų pulkelį sutikau.

20160313_161553

20160313_161647

20160313_161652

Paprašiau, kad nuvežtų į Munneswaram šivaitų šventyklą už 5 kilometrų ir atgal parveštų. Suderėjau už 350.

20160313_161837

20160313_162359_HDR

Gerai būtų į Munneswaramą rugpjūtų atvykti, kai per žarijas vailšto, bet nežinia, kur tada būsiu.

20160313_162502

 

20160313_162716

 

20160313_162805

 

20160313_162938

20160313_162959

20160313_163018

20160313_163022

20160313_163105

20160313_163246

20160313_163258

20160313_163347

į švenčiausią vietą nelindau, aplinkui pafotografavau

20160313_163417

20160313_163431

20160313_163437

20160313_163452

20160313_163501

 

20160313_163526

20160313_163603_HDR

20160313_163621_HDR

Apžiūrėus šventyklą taksistas nuvežė mane į geležinkeio stotį. Ne, sakau, vežk atgal tiksliai į tą vietą, iš kur paėmei.

Dabar jau pėsčias perėjau per Čilavo marių tiltą. Traukinių stotis netoli.

20160313_165005 20160313_165009 20160313_165100 20160313_165216 20160313_165326 20160313_165626

Iki Kolombo traukinio keliokika minučių. Kasa dar neatidaryta. Atsistojau į eilutę, į tvarkaraštį žiūriu. Matau, kad traukinys tris valandas važiuos. Nusprendžiau autobusu grįžti. Tuo, kuris Negombo greitkeliu važiuos užtruksiu dvi valandas. Traukiny turbūt grūstis reikės, o ekspress autobuse sėdėsiu.

Autobusų stotis netoli, dešimt minučių neužtrukau.

20160313_170038

20160313_170226

20160313_170918_HDR

Ekspress mikriukas jau laukia, keleivius į Kolombą renka. Pusantros valandos iki Negombo važiavom, paskui panašų atstumą per pusvalandį greitkeliu pralėkėm. Kituose etapuose šiaurinio greitkelio reikšmė sumažės, geriau bus traukiniu į starto ir iš finišo vietų važinėti.

20160313_171543

Septintą jau buvau Kolombe, dar po valandos namuose. Nesijaučiau pavargęs, bet elektros nebuvo, todėl užuot kelionės dienoraštį rašęs atguliau miegoti.

Šiandien nuėjau 12 kilometrų.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | 3 Comments

Aplink salą. Ketvirtoji diena. II

Po pokaičio Sunset Beach viešbutyje pastebėjau, jog strėnos pasitaisė, galiu visaip lankstytis ne skausmo. Einu toliau.

20160312_150801

20160312_150857

20160312_151021

Dar neįrengta koplytėlė

20160312_151917

20160312_152051

20160312_152146

Motociklininkas prisigrętino prie manęs, klausinėjo apie viską, o aš, pasinaudojęs proga, jo klausinėjau apie šias vietas. Vieni krikščionys čia gyvena, sakau. Tai tik pajūryje, sako jis, paėjus kelis kilometrus į salos gilumą bus budistai, šiauriau hinduistai dominuos, o miestuose musulmonų daug. Ilgai kalbėjomės, jau ne vieną kilometrą jis lėtai važiavo šalia, man jau nepatogu pasidarė. Gal turi savo reikalų, sakau, nenoriu tavęs gaišinti. Nieko, sako, aš tik į bažnyčią važiuoju, ji priekyje.

Taip priėjom/privažiavom Kristaus bažnyčią. Nėra ji labai didelė, bet labai žinoma, sako iš visos šalies piligrimai eina. Vietoj sienų kolonada, vietoj grindų smėlis – tai labai dera šitoje drėgnųjų tropikų aplinkoje.

20160312_154115

20160312_154106

20160312_155820

Nustebino rusiškas užrašas.

 

20160312_161212

Kristus statybose, kaip visur čiose vietose.

20160312_155029

Atsisveikinau su palydovu ir nuėjau toliau palmių viršūnes virvėm apraizgytas stebėdamas. Virvės Ra rinkėjams laipioti.

20160312_155120

20160312_155418

20160312_160749

20160312_160933

20160312_161554

20160312_161622Rusiškų motyvų padaugėjo artėjant prie Club Palm Bay vietos.
20160312_163154

Ten net restoranas rusiškas.

20160312_163526

Iš kur čia rusai man liko mįslė, vis neprisiruošiu pasigilinti.

20160312_163214

20160312_163247

20160312_163951

20160312_164626

20160312_164635_HDR

Laidotuvės

20160312_165720

20160312_170017

20160312_170945

Prisėdau pailsėti. Jau vakarėja, reikia nakvynės ieškotis, bet niekas nežino jokio viešbučio šalia.

20160312_171759

20160312_171850

20160312_172144

20160312_172856

Priėjau miestelį Kudamaduwella, ten daugiau gatvių, namų, žmonių. Turėtų bent jau koks viešnamis būti, bet niekas nežino.

Vienas bachūriukas su motoroleriu sako žinąs viešbutį už poros kilometrų, netoli. Pasisiūlė pavežti. Sutikau, nes jau temo, geriau rytoj atgal čia grįšiu žygio tęsti. Užsifiksavau vietą atminty – Ave Maria gatvė.

Lėkėm duobėtu keliu, vos neiškritau. Po penkių kilometrų bachūriukas pradėjo žmonių klausinėti, kur čia koks viešbutis. Žmonės sako – reikia į Chilaw 10 km važiuoti. Juk sakei, kad žinąs viešbutį už 2 km, priekaištauju. Helperis kaltai šypsosi: tau padėti norėjau, sir. Tokie tat vietiniai.

Nereikėjo į Čilavą važiuoti, C&I Beach hotel pastebėjau, sustabdžiau. Berniukas paleidęs mane atsisveikino ir pažadėjo rytoj ryte nugabenti mane atgal ten iš kur paėmė.

Teko pasibaladoti į vartus, kol mane įleido. Apsauginis nuvedė į receptioną, ten mergaitė pasakė, kad yra man kambarys su pusryčiais už 7500. O be pusryčių, klausiu. Nėra be pusryčių. O pigiau, klausiu. Ten toliau link Chilaw už 500 metrų yra viešbutis Karolina, ten pigiau.

Einu tą puskilometrį saulei leidžiantis, kelias ištįso iki kilometro ir daugiau. Pakeliui pafotografavau tinklų traukimo procedūrą. Rodos visas kaimas suėjo į talką. Traukia skanduodami, pagiedodami. Nufilmavau, bet dabar neturiu kaip to didelio failo supaprastinti, todėl nepridedu čia.

20160312_175311

20160312_175342

20160312_175353

20160312_182316

Karolina pasitiko daugybe vėliavų, keliais resepšionais lauke, beslankiojančiais vestuvininkais ir kinų turistais. Kiek už kambarį, klausiu. $80 su pusryčiais. O rupijomis kiek, juk čia Šri Lanka, ne Amerika. Ilgai skaičiavo, kol suskaičiavo 12,000. O be pusryčių? Negalima be pusryčių. O pigiau? Eik atgal į C&I. Taip ir padariau.

Šliaužiu pavargęs ir keikiu save – kam sutikau, kad tas bachūrėlis vežiotų mane su motoroleriu, geriau būčiau į pokaičio vietą atgal nutranzavęs. Čia man atlygis už pereitos nakvynvietės raktų pasisavinimą. Vakar buvo labai pigu, šiandien bus brangu.

Grįžau temstant, dar spėjau baseine pamirkti, vanduo per šiltas, kad atgaivintų.

20160312_183546

Rodos buvau vienintelis svečias tame brangiame  C&I. Neveikė kondicionierius. Perkėlė į kitą kambarį.

Kai pavargęs, nereikia liukso, tereikia tik nusiprausti, permiegoti, arklius pašerti, t.y. elektroniką pakrauti.

20160312_194941

Šiandien nuėjau 14 kilometrų.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | 1 Comment

Aplink salą. Ketvirtoji diena. I

Ketvirtoji diena. Šeštadienis, 2016-03-12

Surakintos strėnos • Ilgas žuvų turgus • Čiapajevo čempionatas Ra bare • Pokaitis Sunset Beach • Motociklininkas • Kristaus vardo pliažinė bažnyčia Rusiški motyvai Meškos paslauga Brangus ir dar brangesnis viešbutis

13,9 km

diena 04

Atisbudau vos prašvitis, dar gerokai prieš šešias, bet nesikėliau, galvojau apie gyvenimo prasmę. Nieko gero nesugalvojęs pradėjau krapštytis, kol susiruošiau, jau ir septynios. Pajutau, kad kojų raumenys dar tebemaudžia po vakarykščio ėjimo, o kas bjauriausia, srtėnas surakino taip, kad vos iš lovos išlipau. Pastebėjęs, kad galiu tiesiai nesikraipydamas eiti, nusprendžiau nepasiduoti, turėdamas vilties, kad beidamas prasimankštinsiu ir visi skausmai praeis.

Atsiskaičiau su šeimininke, ji nieko papildomai nepaėmė už vakarykštę arbatą.

Smagu eiti ryte, kai dar nekaršta. Žmonių kelyje pilna, visi sveikinasi. Per pietus čia viskas ištuštės.

20160312_073457 (Large)

Kuo toliau, tuo daugiau žuvų pardavėjų sutinku pakelėj. Šeštadienis, matyt, turgaus diena. Prifotografavau žuvų sočiai. Kai kurių paklausinėdavau vardų, grįžęs namo bandysiu savo žvejų paklausinėti, ar pagauna tokių.

20160312_074440 (Large)

Kalinga, barakuda, angulua – tokie žuvų vardai

20160312_074712

Ši žuvis vadinasi Tahindi

20160312_075238

20160312_075410

20160312_075455

20160312_075458

20160312_075528

Džiovinti kalmarai

20160312_075653

20160312_075826

20160312_080043

20160312_080444

Hoperiai – tokie Šri Lankos blynai.

20160312_081124

20160312_081140

20160312_081222

Leopardinio ryklio gabalai

20160312_081325

20160312_081419

Imbierai ne į temą

20160312_081634

20160312_081652

20160312_081717

20160312_081727

20160312_081806

20160312_081821

20160312_083018

Bobulytė pardavinėja mažytes žuvytes

20160312_082055

Keliukui priartėjus prie vandenyno pažiūrėjau į pietus, iš kur keliauju jau ketvirta diena

20160312_082059

pažiūrėjau pirmyn, kur dar koks šimtas kelionės dienų laukia

20160312_082640

20160312_083403

Pusryčiavau šalia AveMaria koplyčios. Gavau labai skanų pyragėlį vadda su įdaru. Dar laukia perlenktas hoperis.

20160312_083546

Tą perlenktą hoperį katinui sušėriau. Tas viską ėda, ne taip, kaip vietiniai šuneliai.

20160312_084453

20160312_084537

20160312_084710

Jau antra mano kelyje Ra vieta. Sako, rytmetinis Ra pats skaniausias. Paragavau, nepatiko- matyt vakarykščią davė.

20160312_085605

20160312_095909

Palmės virvėmis sujungtos, per jas laipioja Ra rinkėjai

20160312_090810

20160312_091310

Laidotuvių kelio pažymėjimas

20160312_092421

20160312_092609

Čerpės tvoroje

20160312_100113

Užsukau į Orinsea Beach viešbutį. Pigu čia (1500/3000AC), bet per anksti net galvoti apie apsistojimą. Išgėriau vandens su burbuliukais ir man gerai. Dar nusifotkinau per veidrodį.

20160312_100650

Pafotografavau žvejus tinklus tempiančius

20160312_100725

20160312_100758

20160312_100800

20160312_100807

20160312_100843_HDR

20160312_101055

Užtikau dar vieną Ra gėrimo vietą. Šita, rodos, prašmatnesnė – iškaba nauja ir klientai su motociklais

20160312_101259

Ra čia kokybiškas, beveik visą kaušą išgėriau. Dar rupios druskos kristalų padavė užsikąsti.

20160312_101304

Čiapajevo čempionatas RA užeigoje

20160312_102519

20160312_102647

20160312_102736

Lauko kavinės staliukas.

20160312_103050

Meškerioja ant zilkos

20160312_103251

Ne vieną dešimtį koplytėlių praleidau, reikia bent vieną įdėti

20160312_103454

Kokosvežys

20160312_103457

Įdienojus baisiai karšta darosi, reikia pokaičio porai valandų sustoti. Pasitaikė Sunset Beach viešbutis, ten ir rozetė prie lauko stalelio. Downshiftinsiuosi čia kuriam laikui.

Galėčiau ir nakvoti likti, nebrangu čia, 2000 rupijų. Bet anksti dar.

20160312_125628

20160312_143357

Tai ne vynas taurėse, tai paspalvintas vanduo – tokia stalelių dekoracija. Paragavau, išspjoviau.

20160312_104502

20160312_130053

20160312_125622

Čia ir išsimaudžiau, spėjau ir plaukes išsidžiovinti. Ten kur bangos (nedidelės) šiek tiek atsigaivinau, bet ten srovės didelės ir dugnas staigiai eina žemyn. Molo apsaugotame varlininke maudytis geriau, bet jame vanduo įkaitęs, nebeatgaivina. Tik smėlis padus nusvilino. Paskui pokaičio viebučio kieme užtikau baseiną, bet jau ketinau toliau keliauti. Išvada: atėjus į pokaičio vietą iš pradžių reikia apsivaikščioti, apsižiūrėti.

Besėdėdamas vis pagalvodavau, kad reikia eiti toliau, bet tą mintį gesindavau: būsiu pervargęs paskui. Mano tikslas nėra kuo toliau nueiti. Iki Čilavo apie 20 km., pasistengęs nueičiau, kaip nuėjau antrą dieną iki Negombo. Bet nenoriu tų skausmingų paskutinių kilometrų, geriau dar kur nors pernakvosiu ir šį etapą užbaigsiu rytoj.

Besikrapštydamas savo kišenėse radau raktą nuo Saulėgrąžos svečių namų. Kokia gėda. Mane ten taip svetingai priėmė, arbata pavaišino, o aš raktą nudžioviau. Bet ką dabar daryti, negi eisiu atgal daug kilometrų.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | 1 Comment

Aplink salą. Trečioji diena. II

Atsidūriau eiliniame siaurame pusiasalyje ir jau tolokai juo nuėjau. Einu iki galo, atgal grįžti apeiti Gin Oya upės atšakos nesinori, kaip nors turėčiau persikelti į „žemyną“.

20160311_125313 (Large)

20160311_125721 (Large)

20160311_125907 (Large)

Pralindęs per tvorą patekau į civilizuotą vietą. Takelis nuvedė į Ranweli Holyday Village kurortą.

20160311_125939 (Large)

20160311_130236 (Large)

Nustebino komfortas nuošalioje vietoje. Prisėdau prie baro, užsisakiau šalto sodos vandens, pailsėjau. Poilsiautojai turškiasi baseine, alų geria. Kalba vokiškai, dar girdėjau ir čekiškai. Ar galėsiu kirsti upę, jei toliau eisiu šiaurėn, klausiu barmeno. Taip, žinoma, atsakė jis.

20160311_130921 (Large)

Susimokėjau 300 už vandenį (trigubai brangiau, nei normaliose vietose), patraukiau tolyn ir atsirėmiau į sąsiaurį. Jokio ten tilto nebuvo. Aplink mangrovių brūzgynai, tvora – teko atgal grįžti. Pamelavai man, sakau barmenui. Ne, ne, sako, galima išeiti, reikia truputį grįžti ir į šoną pasukti. Tikrai, turi būti kažkoks kelias, kuriuo čia alų ir poilsiautojus atveža

20160311_132804 (Large)

20160311_133213 (Large)

20160311_133838 (Large)

20160311_133842 (Large)

 

20160311_134001 (Large)

Radau pagrindinį išėjimą, ten resepšeno mergaitės parodė, kur yra keltas.

20160311_134312 (Large)

20160311_134407 (Large)

20160311_134423 (Large)

Karšta šiandien, sako keltininkas, pradėjęs kalbėti su manim vokiškai. Kada čia nebuvo karšta, atsakiau.

20160311_134543 (Large)

20160311_134557 (Large)

Perėjau Kammalos kaimelį ieškodamas geros vietos pokaičiui. Toli teko eiti, pokaitis gavosi vėlyvas.

20160311_134557 (Large)

20160311_135102 (Large)

20160311_135353 (Large)

20160311_135611 (Large)

20160311_135838 (Large)

Žuvų fabrikas, veikiantis, dūmai rūksta, nieko netrūksta

 

 

20160311_140857 (Large)

Statybose čia Kristaus paveikslas iškabintas visur. Matyt apsaugo statybininkus nuo traumų.

20160311_142120 (Large)

20160311_142135 (Large)

Artėjant prie jūros viešbučių atsirado. Brangūs jie čia, konkurencija maža.

 

20160311_142610 (Large)

Prie vandenyno radau Suriya Luxury resort, apsauginis be jokių klausimų atvėrė man vartus. Ten gerą valandą, pailsėjau pasikroviau elektroniką, pavalgiau, šaltos kavos atsigėriau. Paklausiau ar atsirastų man kambarys nakčiai. Padavėja ėjo kelis kartus klausti menedžerio, pagaliau pats vadybininkas priėjo ir pasakė, yra kambarys už 185 USD. Pagalvosiu, pasakiau, ir toliau krapštausi su kompu. Po kurio laiko priėjo to menedžerio viršininkas ir pasakė, kad priims ir už $120, įskaitant pusryčius. Pasakiau, kad apsižvalgysiu, jei geriau nerasiu, sugrįšiu.
Didžiulis baseinas šalia viliojo mane atsigaivinti, bet nesusigundžiau, nes neketinau čia likti.

20160311_150058_HDR (Large)

20160311_151846 (Large)

20160311_155434 (Large)

20160311_161903 (Large)

20160311_162135 (Large)

Suriya Luxury resort

Po ketvirtos karščiai atlėgsta, apšvietimas nuotraukoms pagerėja.

20160311_162614 (Large)

Gin Oya upės delta – atšaka blokuota nuo vandenyno. Ne viena tokia.

20160311_162618 (Large)

Pažiūriu atgal į pietus, matau nueitą kelią

20160311_162622 (Large)

Pažiūriu pirmyn į šiaurę – dar toli eiti

Priėjau nedidelę bažnytėlę. Tokia simpatiška pasirodė. Kažkodėl pavadinau ją Zuikių bažnyčia. Prisėdau prie šventoriaus, smėlį iš kaliošų iškračiau.

20160311_162946 (Large)

20160311_163051 (Large)

20160311_163351 (Large)

Pasukau gilyn į salą, kur keliukas šalia dar vienos Gin Oya atšakos turėtų mane nuvesti iki Villa Sunbird – gal Vyturio viloje gerą nakvynės vietą rasiu.
20160311_163623 (Large)

20160311_163630 (Large)

Išradingi šeimininkai bambalius aplink surenka ir panaudoja

20160311_163639 (Large)

20160311_163739 (Large)

20160311_164101 (Large)

20160311_164156 (Large)

20160311_164331 (Large)

20160311_164509 (Large)

20160311_164553 (Large)

20160311_165859 (Large)

Jungiklis ant stulpo – galima pačiam šviesą įsijungti

Villa Sunbird kambarys jau 80 USD tekainuoja. Reiškia, kuo toliau, tuo bus pigiau. Dar anksti, dar galiu eiti.20160311_165504 (Large)

20160311_170322 (Large)

Priėjau šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, ji atstatoma iš naujo.

20160311_170429 (Large)

20160311_170237 (Large)

Viskas gražiai dera – motorolerio reklama, šv. Antanas su kūdikėliu ir šv. Marija su Kristum

20160311_170449 (Large)

20160311_172732 (Large)

20160311_172855 (Large)

 

20160311_173144

20160311_172928 (Large)

Ra ženklas

Vakarėja, jau neblogai būtų kokį viešnamį rasti nakvynei. Pamačiau ženklą “Ra” – tai mano pirmoji išmokta sinhalų rašto raidė. Todėl, kad ර paprasta raidė ir dar todėl, kad Ra ilgoji රා reiškia tokį įdomų gėrimą iš palmių sulos. “Mama Ra bonnava” sakau netoliese stovinčiam diedukui, jis mane nuvedė į kiemą, kur sėdėjo keletas Ra mėgėjų. Įpylė man stiklinę. Pamatęs, kad raukausi nuo mielių skonio, diedukas iš kišenės (tiksliau iš sarongo klostės) išsitraukė saują druskos ir pipirų, įbėrė į gėrimą, pasidarė skaniau. Užšnekinau sugėrovus. Kur čia galima pernakvoti, kur artimiausias viešbutis šiaurės kryptim, klausiu. Už trijų kilometrų, sako vienas. Ne, už penkių sako kitas. Už dviejų, aš žinau, sako trečias. Per silpna mano sinhala kalba, kad galėčiau laisvai bendrauti, nebent po keleto Ra liežuvis atsirištų, bet aš neketinu to daryti, tad palikęs besiginčijančius diedukus, susimokėjau 50 rupijų už Ra, atsisveikinau ir patraukiau tolyn.

Radau nakvynės namus už kilometro, Sunflower rooms. Kaip tik ant saulėlydžio. Man pasisekė. Gavau švarų, tvarkingą kambarį už tūkstantį.

20160311_174755 (Large)

20160311_174807 (Large)

20160311_174645

Ženklas prie kambario durų

20160311_174857 (Large)

20160311_184843 (Large)

Dar ir arbatos gavau

20160311_185729 (Large)

Prašmatnūs baldai Saulėgrąžos apartamentuose

Šiandien nuėjau beveik 19 kilometrų. Taip atšvenčiau nepriklausomybės at-atgavimo  šventę.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment