Turiu 4G

Dialog 4G modemas

Dialog 4G modemas

Bene didžiausia Šri Lankos telekomunikacijų firma ‚Dialog“ Įvedė internetą mano apartamentuose. Jokių laidų nevedžiojo, tik tokią plokščią dėžutę davė, panašią į stalinį laikrodį. Toje dėžutėje 4G modemas ir wi-fi radijas. Dar ir valandas ekranėlyje rodo, kaip tikras laikrodis. Jokių laidų, antenų. Patikrinau greitį: 14/9 MB/s. Visai neblogai. Bet tik tame pačiame kambaryje, už sienos jau nebe kas. Gerai, kad toje dėžutėje yra LAN lizdas, prijungiau normalų wi-fi routerį ir gaudau internetą visuose palociuose.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Įsikraustymas

Išsikrausčiau iš menų namų, paprašiau, kad bagažą pasaugotų iki vakaro, kuomet įsikelsiu į savo rezidenciją. Mano būsimos žiemojimo vietos savininkai – jauna inteligentiška porelė. Jis kuria IT kompaniją, ji – web dizainerė. Susitikom pas notarę, tokią senučiukę kioskelio dydžio kabinete gatvėje. Nuomos sutartis ilga, prailgo laukti, kol ji viską perskaitys kelis kartus. Dar ir liudininkai pasirašyti turėjo. Prajuokino vienas punktas: The Lessee shall not to keep servants or other animals in the said Demised Premises.”. Kai besijuokdamas parodžiau tą „servants or other animals“, jie nesuprato humoro. Pasakė, kad tai standartinė frazė, bet jei jau taip noriu, leistų laikyti kokį gyvūnėlį, tik jokiu būdu ne homo sapiens rūšies.

Paskui nuvažiavom į apartamentus, viską apžiūrėjom, reikėjo pasirašinėti ilgiausiame sąraše, kur visi daiktai išvardinti, net kiekvienas šaukštelis.

Pagaliau visi formalumai baigti, turiu naujus namus. Greitai apsisukau šiemet.

Mano apartamentai - svetainė

Mano apartamentai – svetainė

Mano apartamentai - virtuvė

Mano apartamentai – virtuvė

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Leave a comment

Būsto paieška

Prabudau anksti, tad gulėjau ir galvojau apie gyvenimo prasmę. Nieko doro nesugalvojęs, pradėjau galvoti, kodėl aš čia. Kodėl Šri Lanka? Yra ir kitų, dar neištyrinėtų vietelių peržiemojimui. O ir Indijoje liko tiek daug nepatirtų stebuklų. O ir prie Indonezijos, taip traukiančios mane, tik prisiliesta…

Šri Lanka todėl, kad iš čia geriausia stebėti Pasaulį, kaip pasakė Artūras Klarkas, nugyvenęs Kolombe pusę savo ilgo gyvenimo,  čiagi parašęs Rojaus fontanus ir Odisėją. Bet svarbiausia, kad turiu čia darbą, kurį norėčiau per porą metų atlikti. Bus dar paskui indijų ir indonezijų, juolab kad iš Šri Lankos patogu bus kartkartėmis pakeliauti po Aziją. Pagaliau bus viena šalis, apie kurią turėsiu gilesnį supratimą, t.sakant galėsiu girtis, esąs Šri Lankos ekspertu.

Pusryčiai menų namuose gausūs – suvalgiau, kas buvo ant stalo padėta, o manęs dar klausia, kaip kiaušinį kepti. Pagalvojau apie kiaušėnynė so kresnuom, bet nenorėdamas persivalgyti, užsakiau sunny side up.

Pusryčiai menų namuose

Pusryčiai menų namuose

 

Menų namai Mt. Lavinijoje

Menų namai Mt. Lavinijoje – miegamasis

Menų namai Mt. Lavinijoje -

Menų namai Mt. Lavinijoje

Menų namai Mt. Lavinijoje

Menų namai Mt. Lavinijoje

 

 

 

 

 

Po darbo aplaksčiau dar penkias vietas, kur galėčiau apsigyventi. Ypač patiko apartamentai Dehiwaloje – čia jau arčiau miesto – šviesūs miegamieji, iš jų vaizdas į vandenyną, stilinga svetainė – foteliai delnų formos. Nebeieškosiu daugiau. Savininkai norėjo, kad minimalus nuomos laikas būtų metai, šiaip taip nusiderėjau iki pusmečio – vasarą juk Lietuvon reikės skristi. Bet jei vasarą pavyktų ką nors įkelti vietoj savęs, išlaikyčiau tą butą dar kitai žiemai. Dabar mano adresas bus:

7/2, Ocean Grand Residencies,
23/B Vanderwert place,
Dehiwala, Sri Lanka

 

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Leave a comment

Kolombo rajonai

Kolombas didžiulis miestas. Nors oficialiai jame žmonių tiek, kiek Vilniuje, bet iš tikrųjų tai paskaičiuota senajam miestui, kurio ribos žemėlapiuose išsilaikiusios, matyt, nuo kolonijinių laikų. Tačiau miestas driekiasi dešimtis kilometrų už tų senųjų ribų, ten dauguma gyventojų. Ir ne vienas milijonas. Štai nei vienas mano darbuotojas negyvena oficialiame Kolombe, visi iš priemiesčių važinėja į ofisą centre. Ir aš gyvenu jau nebe Kolombe, o Dehivaloje, iki Kolombo sienos kelios minutės ėjimo. Net ir Šri Lankos sostinė ne Kolombe, kaip daug kas mano, o Šri Jayawardanapura Kotte, atitiktų maždaug Šeškinę Vilniuje, net ne Pašilaičius. Bet tai jau nebe Kolombas.

Oficialus Kolombas yra į 15 rajonų sudalintas. Dažnai tie rajonai turi aiškias ribas, kiekviename yra paštas, policija, kitos svarbiausios institucijos. Pietinėje miesto dalyje tuos rajonus atidalina upės, kanalai ar grioviai – ant tilto ir pamatai rajono pradžios ar pabaigos ženklą. Rajono numeris čia atitinka ir pašto indeksą. Jei pamatai ant adreso užrašyta „Colombo–6“, žinok, tai yra Wellawata, netoli mano namų. Ant kiekvienos kontoros ar parduotuvės iškabos čia adresas rašomas. O kiekvienas namas šalia gatvės – kontora, parduotuvė, ar valdiška institucija. Tai labai patogu – važiuodamas nepažįstama vieta per kelias sekundes gali nustatyti, kuriame rajone esi.

Tokie yra Kolombo rajonai:

Kolombo rajonai

Kolombo rajonai

1 – Colombo Fort. Uostas ir fortas. Uoste dar nebuvau, o pats fortas uždarytas pašaliniams, ten tik valdžiažmogiai patenka.

2 – Slave Island. Judrus rajonas su senais pastatais, yra ir senoviškų siaurų gatvelių. Bet čia ir aukščiausi dangoraižiai dangų raižo. Čia ir Hiltonas, ir Dutch Hospital. Nežinau, kodėl ta vieta Vergų sala vadinasi – matyt čia World Trade Centro dangoraižiuose-dvyniuose vergauja ofisų vergai –biržų makleriai ir klerkai visokie. Dar čia neblogai pasivaikščioti Beira lake paežeriais.

3 – Kollupitya. Labiausiai mano išvaikščiotas rajonas. Virš pusmečio čia pragyvenau, ir dabar kone kasdien čia į darbą atvažiuoju. Čia Galle Face promenada, prie kurios visokie paradai vyksta. Čia Cinamon Grand viešbučių kompleksas ir kiti geriausi viešbučiai. Čia svarbiausių šalių ambasados ir konsulatai – JAV, Indijos, Lietuvos (Tik britų High Commission truputį šone – Colombo 7 rajone, bet jos darbuotojai vakarais pagerti renkasi Colombo 3).

4 – Bambalapitiya. Jau mažiau ištaigingas rajonas už trečiąjį – daugiau bruzdesio, lermos – bet dar vis centras. Čia yra keletas didelių akropolių (pvz. Majestic city), didžiausias mano matytas kompiuterių supermarketas (dešimtys kompų krautuvių per 4 aukštus).

5 – Narahenpita. Taipogi prestižinė vieta, bet čia ne įstaigos ar prekybos centrai susikoncentravę, o prašmatnūs gyvenamieji namai skendintys soduose.

6 – Wellawata. Triukšmingiausias rajonas Kolombo Pietuose. Tamilai čia valdo, tas iškart krenta į akis. Vegetariški restoranai, daržovių ir vaisių prekystaliai išlindę į gatves, pudžos girliandų ir paano (betelio) pardavėjai, piligrimų agentūros į šventas induistams vietas… Tik karvės čia nevaikšto, vieną tik temačiau. Nors ir triukšmingas rajonas, bet taipogi prestižinis – butai čia brangūs. Sako, kad tamilų diaspora nuo seno čia bazuojasi – kadaise supirko tuo metu nebrangias miesto pakraščio žemes, giminaičių iš Šiaurės prisikvietė. Daug pabėgėlių iš pilietino karo nusiaubtos Džafnos čionai atsikraustė, todėl toks perpildymas. Šiuo metu čia tvarko pagrindinę magistralę – Galle Road – grioviai visur, tad važiavimas piko valandą toks lėtas, kad geriau išlipti iš autobuso ar tuktuko ir prasivaikščioti.

7 – Cinamon Garden. Iškirto tą cinamono sodą dar pereito amžiaus viduryje ir namų didelių pristatė. Čia įspūdingas teatras, padovanotas Kinijos liaudies, centrinis parkas, nepriklausomybės aikštė, nacionalinis muziejus… Butai čia brangiausi Kolombe, nors man labiau patinka arčiau jūros gyventi.

8 – Borella. Ir čia mėgsta aukštesnės klasės ponai apsigyventi. Vietomis švarus rajonas, yra plačių gatvių.

9 – Dematagoda. Mažai ištyrinėtas rajonas. Sako, čia yra didelis naujų technologijų centras su sparčiausiu internetu, ten daug IT firmų įsikūrė. Reikės kada nors apsilankyti.

10 – Maradana. Toks labiau pramoninis rajonas, bet jame irgi visko yra. Maradanos geležinkelio stotis antra pagal dydį po Forto.

11 – Pettah. Kolombo Gariūnai. Priešais Forto (centrinę Kolombo) geležinkelio stotį ištisi turgaus kvartalai. Įdomu bastytis tais gatvių ir gatvelių tinklas, tik baisiausia grūdalynė visur. Čia galima įsigyti visokiausių dalykų už ypač mažą kainą. Šone didelis daržovių turgus, aplink jį didmenininkų prekybos vietos.

12 – 15 – Kol kas mano neištyrinėti rajonai.

Dehiwala – dabar čia mano namai. Nuo čia prasideda pliažai, kurie driekiasi į Pietus daug kilometrų. Dar čia zoologijos sodas yra, sako ten šokantis dramblys. Nebuvau, nemačiau.

Mount Lavinia – civilizuotų pliažų ruožas. Kolombo Valakampiai.

Sri Jayawardanapura – čia oficialioji Šri Lankos sostinė. Parlamentas pastatytas ežero (tvenkinio) saloje – kaip Trakų pilis.

 

 

Posted in Žinynas | Tagged , | Leave a comment

Atvykimas

Iš Maskvos Dubajun skridau Emirates avialinijų prašmatniu lėktuvu – kur kas daugiau navarotų, negu Etihad, Arab airlines ar Sri Lankan airlines. Kokybiškas ekranėlis priešais, pultelis kaip koks iPadas, rozetė kompui ar telefonui pasikrauti, USB plyšelis savo filmams žiūrėti ir t.t. Tiesa, maistas nebuvo ypatingas – vistik ne biznio klasė.

Didelis tas Dubajaus oro uostas, ko gero didesnis už Abu Dabio. Turiu pusantros valandos persėdimui, reikia paskubėti susirasti savo vietą. Informacinėje lentoje rodo, kad į Kolombą jau paskutinis kvietimas, tuoj varteliai užsivers. WTF, švieslentėje rašo, kad išlekia 06:kažkiek, o turėtų 07:00. Lekiu į tą vietą, besišypsantis tarnautojas paaiškina, kad mano reisas į Kolombą kitas, dar turiu gerą pusvalandį, tereikia tik pereiti iš terminalo A į terminalą B. Toli iki to kito terminalo, reikia liftais pasikilnoti, traukinuku pavažiuoti. Keikiu vietinius, kad ne mano, o kitą skrydį švieslentėje rodė – ten tik vienas Kolombas buvo. Paskui supratau, kad be reikalo keikiu – skrydžių čia tiek daug, jog viename ekrane tik pusvalandis reisų tetelpa. Reikia atidžiau žiūrėti, atkreipti dėmesį ir į reiso numerį. Pavargęs esu, matyt, ir amžius nebe tas…

Iš Dubajaus Kolomban skraidino nebe toks prašmatnus lėktuvas, o mano vieta visai niekam tikusi pakliuvo – priešais sieną, negalima savo kompo tašytės po kojom pasidėti.

Vos atvykus visus sveikina jo ekselencija Šri Lankos prezidentas M. Radžapaksas

Vos atvykus visus sveikina jo ekselencija Šri Lankos prezidentas M. Radžapaksas

Štai jau ir Kolombe – kaip namuose. Vis pavarydamas šalin taksi agentą pasiėmiau pinigų iš bankomato, pasipildžiau savo Dialog skambinimo, kortelės sąskaitą, vandens nusipirkau. Tas agentas vis sekiojo mane kol aš nepriėjau prie išankstinio apmokėjimo taksi būdelės. Tas agentas kaipmat atsidūrė būdelės viduje, išrašė man bilietą į Mount Laviniją už 3200 rupijų ir palydėjo iki taksi.

Šri Lankos rupijas dabar labai lengva litais paversti: nubrauki du nulius ir padvigubini.

Taigi, mano transportavimas iš oro uosto kainavo 64 litus. Gal ir daugoka už pusantros valandos važiavimą, bet oro uostuose visur taip. Galėjau paeiti šimtą metrų nuo oro uosto teritorijos ir tuk-tuką (tokį triratį dengtą motociklą) pasigauti dvigubai pigiau, arba net autobusu visai pusvelčiui, bet patingėjau.

Į Kolombą važiavom ne pagrindiniu keliu, o pajūriu, paskui palei kanalą – ten kamščiai mažesni ir vaizdai įdomesni. Vietiniai man yra sakę, kad tuo keliu važinėti pavojinga – plėšikai kartais pastabdo padoresnes mašinas – bet aš neimu į plaučius, vietiniai linkę tokius dalykus perdėti. Šri Lanka saugesnė už Lietuvą – esu tuo praktiškai įsitikinęs.

Štai ir Kolombas, mano išvaikščiotas miestas, štai ir Dehiwala, Mount Lavinija – Kolombo Valakampiai. Kur dabar veži mane, klausiu taksisto, kai tas pralėkė posūkį į mano viešbutį. Į Hotel Mount Lavinia, ser, atsako. Liepiau jam paimti tą kvitą, kurį gavo iš taksi agento ir dar kartą perskaityti ten užrašytą adresą: House of Arts, Beach Road, 20. Kraipo galvą taksistas, jis, kaip ir visi čia mano, kad baltieji ponai apsistoja tik pagrindiniame Mount Lavinijos viešbutyje. Ilgai klaidžiojom visai neklaidžiomis ML gatvelėmis – nelengva dabar sugrįžti į teisingą vietą – visur čia vienpusis judėjimas. Taksistas tris kartus stabtelėjo kelio pasiklausti. Rodau jam žemėlapį savo telefono navigacinėje programoje – visai netoli, tikslas už keliasdešimt metrų. Bet vietiniai nesupranta žemėlapių – daug kartų tuo esu įsitikinęs, taip pat ir Indijoje. Jie nėra durnesni už europiečius – atvirkščiai – jų programuotojai kietesni, tiesiog kitoks jų mąstymas, kitokios abstrakcijos. Bet apie tai vėliau.

Kolombo gatvėmis

Kolombo gatvėmis

Viešbutį išsirinkau per agoda.com, jau nemažai kartų esu pasinaudojęs ta Tailando firma, kol kas nenusivyliau. Viešbutis „House of Arts“ turi daugiausiai teigiamų atsiliepimų, nebrangus (apie $30 USD). Buduariški tie menų namai – šilkai, pagalvėlės, daugybė paveikslų, meno albumų. Visa tai užgožia senumą, aptriušimą. Tačiau lova su baldakimu. Bet durys į wc neužsidaro. Tačiau švaru. Bet kondicionieriaus nėra – sunku užmigti atpratus nuo tropikų pirties. Tačiau aptarnavimas puikus, šeimininkė miela. Atsivežiau keletą dėžių šokoladinių saldainių dovanoms, tai leido palaikyti šaldytuve, kad neištirptų. Ten tik vienas šaldytuvas virtuvėje. Išėmė savo maistą ir sudėjo mano dėžes.

Nesiruošiu ilgai viešbutyje trintis, reikia buto ieškotis. Prieš atvykdamas susirašinėjau su keliais nuomojančiais butus Mount Lavinijos ir Dehiwalos rajonuose. Susiskambinau su vienu, jo siūlomi apartamentai visai šalia viešbučio. Apžiūrėjau – visai nieko. Tik vandenynas nesimato pro langą – reikia lipti ant stogo.

Dar suspėjau Saulę palydėti La Voile Blanche – bene geriausiame pliažo bare. Bet pilstomas vynas nekoks, reikės butelį užsisakyti.

La Voile Blanche restorane

La Voile Blanche restorane

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Leave a comment

Startas

Sudie rudenėjantis Vilniau, vėlek lekiu žiemavoti į šiltus kraštus. Iki FiDi ir Velykų. Jau ketvirtą sykį.

Šiemet mano skrydis toks: Vilnius – Maskva – Dubajus – Kolombas. Kelionėje laiko daug nesugaišiu, nes persėdimai neilgi, o lėkti reikės tik rytų ir pietų kryptimis, nelakstyti zigzagais, kaip anksčiau per Briuselį ar Frankfurtą. Taigi, na vsio pro vsio* apie 17 valandų.

(* – kursyvu žymėsiu pasitaikančius žodžius ar posakius lotynų, anglų, rusų kalbomis, kad žiūrovai atskirtų, kur sąmoningai, kur jau nebe, vartoju svetimybes. Tik neišskirsiu galimų žemaitiškų pasakymų, bo žemaitiu kalba, kap saaka dėdlee pruotingė žmuonis, ėš tėkrūjų yr na kalba, o tarmie, dėltuo ton dalyka reek keravuotė, kap pavelda, kap lėitovių kalbuos dalį)

Dar Vilniaus oro uoste pasakė, kad mano boarding pass duos tik iki Maskvos, taipogi bagažą nukreips tik iki ten. Toliau reiks pačiam rūpintis. Kas kaltas? Ogi greitai.lt, iš kur bilietus pirkau. Skambinu greitai.lt (gerai, kad jie dirba 7/24 režimu), tie sako, kad viskas iš jų pusės atlikta gerai, nesklandumai iš TransAero kompanijos pusės, kad išsiaiškinčiau su jais Maskvoje, turėsiu tam laiko, keturias valandas reikės ten trintis. Taigi, mieli draugai, geriau neskraidykite Aeroflotais.

Vos išlipus Domodedovo oro uoste tranzito prieigose TransAero kompanijos mergaitė paėmė mano bilietą, pasą ir pasakė, kad ilsėčiausi kur nors šalia. Maladoj čelovek, po gero pusvalandžio pašaukė mane. Ja ne maladoj, ja mnogo prožil, atsakiau ir padėkojau už komplimentą. Viskas susitvarkė – bagažą nukreipė, įlaipinimo talonus davė iki pat Kolombo.  Mergaičiukė pasirodo kadaise gyvenusi Klaipėdoje. Kak Klaipieda, klausia. Procvetaet, atsakau.

Mažytis vyno buteliukas – apie 500 rublių. Pilzneris už 300, tą ir gėriau. Kavinėje Cafe Vienna viršutiniame aukšte.

Įdomūs keleiviai bastosi po tą Domodedovo oro uostą. Gal gasterbaiteriai, gal smulkūs verslininkai iš Tadžikijos, Kirgizijos, Uzbekijos. Visi skrydžiai tarptautiniai, dauguma į buvusias Vidurinės Azijos respublikas. Ar beskraidina į Sibirą iš Domodedovo? Vietinių skrydžių terminalai kažkur kitur.

Paskutinį sykį Domodedove buvau pereitame tūkstantmetyje, gūdžiais 1984-taisiais. Prisimenu milžinišką salę, grūdalynes prie bufeto, prie sudžiūvusios vištienos gabaliuko su ryžiais. Dabar kitaip. Dabar čia  civilizuota, bet žmonių grubumas kažkaip prasimuša. Ne, Rusija nėra tarpinė tarp Europos ir Kinijos, Rusija – visai kita civilizacijos atšaka.

Maskvos suvenyrai

Maskvos suvenyrai

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Leave a comment