Ryžiai su kariu

Toks patiekalas yra kasdieninė duona Pietų Azijoje. Ryžiai tai aišku, bet kas tas yr kari? Mūsuose dažnai tai supranta, kaip kokius tatai aštrius miltelius, dažnai jiedkai geltonos spalvos, kuriuos azijatai deda kaip prieskonius visur kur reikia ar nereikia. Iš tikrųjų kari prasmė platesnė. Šri Lankoje kariu vadina viską ką užpila (ar uždeda) ant ryžių, kad tie nebūtų sausi. Dažniausiai tai koks nors mirkalas su daržovių ar ne daržovių gabalėliais. Būna vištienos kari, jautienos kari, avienos (tiksliau ožkienos) kari, žuvies kari, bulvių kari, net kešju (anakardžio) riešutų kari. Ne tik ant ryžių tą kari pila, bet ir ant makaronų, ant koti roti (tokių kapotų blynų), ant hoperių (dubenėlio formos blynų), į karį mirkomi čapati ar paratha paplotėliai.

Šiandien užsisakiau ryžių su bulvių kari.

Ryžiai su kariu

Ryžiai su kariu

Atnešė ne tik ryžius su kariu, bet dar ir biškelį žirnių (dal) ir daržovių (sabdži). Atskirai užsisakiau gėrimo. Apie ingredientus smulkiau:

Ryžiai su pabirbinimais
Ryžiai su pabirbinimais

Ryžiai dažniausiai nebūna pliki be nieko, į juos prideda visokių pabirbinimų (lapelių, cibolaiškių ir pan.). Mirkalą supyliau į duobelę centre – kaip žemaičiai košę valgo. Vietiniai užsipila kari ant viršaus, sumaišo pirštais, valgo pirštais. Aš taip dar neišmokau, vis apsidrabstau, todėl kol kas kabinu šaukštu. O vietiniai galvas kraipo ir komentuoja šalia stovėdami.

Bulvių karis

Bulvių karis

Bulvių karis – tai toks bulvienės fragmentėlis – viena bulvė plaukiojanti mirkale. Kai Šri Lankos valgyklėlėje kur nors pakelėje užsisakai bulvių, dažniausiai tik vieną ir tegausi. Kažkada užsimaniau bulvių pavalgyti paprašiau, kad pridėtų jų į maišelį išsinešimui, bet mandagiai atsisakė, nes tik kelias bulves teturėjo. Bulvė Šri Lankoje nėra retas dalykas, jas pardavinėja visur (kainuoja panašiai, kaip ananasai, brangiau už pomidorus), jas deda į pyragaičius, bet bulvė čia nebūna pagrindinis patiekalas ar garnyras – ji tik priedas. Tiesa, dabar ir čia visokiuose McDonalduose ar vakarietiškuose restoranuose duoda bulvytes fri, bet paprastose valgyklėlėse kur žmonės valgo, tokių riebaluose keptų bulvių negausi. Ir bulvių košės jie neturi.

Dal - žirniai

Dal – žirniai

Dal – žirniai. Šri Lankoje ir Indijoje jie vartojami visur ir visokie. Juodieji, raudonieji, baltieji, žalieji žirniai, avižirniai, didžiuliai kaip pupos ir visai mažyčiai kaip aguonos grūdeliai, cieli ir skaldyti – tokios įvairovės Europoje nemačiau. Mažytę žirnių lėkštelę tau atneš kaip priedą prie bet kokio patiekalo. Dažniausiai jie būna virti mirkale, bet būna ir sausesnių, panašiai, kaip Lietuvoje prie alaus užsisako. Taipogi čia mėgsta spragintus žirnius, bet čia jau kita tema. Dal čia kartais vadina ne tik žirnius, bet ir pupeles, lęšius (jų taip pat daugybė rūšių), gal ir visus ankštinius, kol kas nežinau.

Sabdži - daržovės

Sabdži – daržovės

Sabdži – daržovės. Maždaug atitiktų mūsų daržovių salotų sampratą. Tačiau jų nevalgo vienų ir atneša tik mažytėje lėkštelėje – tai lyg koks prieskonis. Galima ant ryžių užsidėti, ar šaukšteliu užsikąsti. Pagrindiniai ingredientai – svogūnai (violetiniai, nes balti čia retenybė), aitrūs pipirai, pomidorai. Jei valgytum sabdži kaip salotas, būtų per aštru.

Šiaip viskas užsigeriama vandeniu – visada tau atneš stiklinę be atskiro prašymo.

Ginger beer - imbierinė gira

Ginger beer – imbierinė gira

Tačiau šiandien pasidariau šventę ir užsisakiau ginger beer – imbierinės giros. Alumi to gėrimo negalima vadinti, nes jis neturi laipsnių ir skonis tikrai kaip giros, tik skaniau, mielėm neatsiduoda. Apie ginger beer reikės parašyti atskirai.

Tokia tatai skani vakarienė šiandien buvo už penkis litus. Taip pavalgyti Kolombe galima rasti visur ir visada – tų valgyklėlių pilna, daugelis dirba visą parą. Ten pavalgyti dažnai užsuka jaunuoliai grįždami pasismaginę iš barų ar klubų, kurie čia paprastai anksti užsidaro.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka, Žinynas | Tagged | Leave a comment

Pakeliui į darbą

Dažnai į darbą mėgstu eiti Šv. Mykolo gatve. Ten mažesnis judėjimas, negu Liberty Plaza, daugiau šešėlių nuo saulės pasislėpti.

Neilga ta gatvė, bus koks puskilometris. Bet joje praeinu visų pagrindinių tikėjimų šventyklas.

Induistų šventykla Šv. Mykoko gatvėje

Induistų šventykla Šv. Mykoko gatvėje

Visų pirma išsukus iš Galle Road praeinu pro induistų šventyklą. Ten visada kas nors trinasi, girliandas pudžai pardavinėja, dažnai ir brahmaną pusnuogį sutinku. Nėra daug šventyklų tamilų mažumoms Kolupity rejone, kitur jų daugiau. Ypač Šri Lankos Šiaurėje ir Rytuose daug įspūdingų induistų šventyklų. O priekyje šalia didelė mečetė matosi.

Mečetė Šv. Mykolo gatvėje

Mečetė Šv. Mykolo gatvėje

Aukštas minaretas, iš arti į kadrą netelpa. Rytais čia uždaryta paprastai būna, žmonės vakarais melstis susirenka. Penktadieniais čia daugiau sueina, moterys – pro kitą galą. Kvietimas maldai azanas čia ne toks garsus, kaip teko kitose šalyse girdėti. Pagal statistiką musulmonų nėra daug Šri Lankoje, bet Kolombe, atrodo, kad vos ne kas antras. Žinia, jie miestuose susitelkę, jie ne žemdirbiai, o prekybininkai, bankininkai…

Visai šalia nedidelė budistų šventyklėlė.

Budistų šventyklėlė Šv. Mykoklo gatvėje

Budistų šventyklėlė Šv. Mykoklo gatvėje

Tiksliau – koplytėlė. Gana standartinė – labai panašią čia kiekviename kvartale rasi. Net ir didesnės šventyklos tokios panašios, standartinės. Matyt čia nesistengia iš maldos namų daryti nepakartojamo šedevro. Tačiau yra ir išimčių, žinoma. Pilnaties naktimis (Poya) koplytėlę padabina, aliejines lempeles uždega.

Dauguma tikinčiųjų Šri Lankoje yra budistai, labai daug ir krikščionių, nemažai praktikuoja abi tas religijas vienu metu.

Štai ir priėjom katalikų Šv. Mykolo bažnyčią.

Šv. Mykolo bažnyčia Šv. Mykolo gatvėje

Šv. Mykolo bažnyčia Šv. Mykolo gatvėje

Jos vardu ir gatvė pavadinta. Tuščia čia, tik ubagėlis kos kartais sėdi prie šventoriaus. Neteko sekmadienį čia apsilankyti, gal ir daug prisirenka. Vieną vakarą praeidamas girdėjau iš ten vargonų muziką – Bacho Herz und Mund und Tat und Leben, vos neištirpau iš kaifo. Pasiklausiau iš tolo, vartai užrakinti buvo.

Yra šioje gatvėje (tiksliau šalia jos) ir dar viena Pasaulinė religija pristatyta, retoka šiame regione.

Judaizmo akcentas mūsų ofiso prieigose

Judaizmo akcentas mūsų ofiso prieigose

Kylančius laiptais į mano kontorą pasveikina toks judaistiškas akcentas. Ši dekoracija liko nuo ankstesnio namo savininko. Pasirodo, idelės žydų bendruomenės Šri Lankoje gyveno dar prieš arabams čia pasirodžius.

 

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Kasdienybė

Kartus vynas, neskanus

Kartus vynas, neskanus

Dažnai į savo ofisą važinėju visuomeniniu transportu – autobusu. 10 km nuveža per pusvalandį, ypatingai grūstis nereikia, dažnai ir atsisėsti gaunu. Muzikėlė groja, įdomūs žmonės aplink – kodėl nepasivažinėti su jais už 16 rupijų (0,32 Lt). Tuo būdu neprisidedu prie tų siaubingų Kolombo kamščių didinimo. Tuk-tuku nuvažiuoju už kokius 300 rupijų, bet laiko daug nesutaupau.

Penktadienio vakaras, nuėjau į On The Green barą. Vynas „35 South“ klaikiai kartus. Tokį Lietuvoj esu gėręs, anas buvo skanesnis. Pagaliau susitikau su britų ambasados darbuotoju, su kuriuo buvom subūrę protų mūšio komandą „The Bar Flies“. Pasiūlė vėl žaisti trečiadieniais.

 

 

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Saulėlydžiai

Visame gražume Mount Lavinijos pliaže

Visame gražume Mount Lavinijos pliaže

Naujas monitorius užbaigė mano darbastalį. Ilgai reikėjo ieškoti, kad būtų full HD, HDMI ir IPS panel. Elektroniką čia pardavinėja metus laiko senesnę, nei Lietuvoj, ir nėra ji pigi čia. Sako, prekyba kompiuterine technika čia valdo prezidento Radžapakso klanas, renka didelius mokesčius, konkurentų nėra. Tie kur pigesni būna nelegaliai atvežti iš kokio Singapūro ar Taivanio, jiems ir garantijos negausi.

Gražūs saulėlydžiai čia Vakarų pakrantėje. Pafotografavau su savo telefonu. Ta Nokia 920 taip puikiai fotografuoja, kad nebeverta nešiotis atskiros muilinės. O fotkinant patamsyje jai išvis nėra lygių. Nors optika telefone negali būti gera, matyt viską atperka galingas procesorius, faktiškai apdorojantis keletą kadrų, eliminuojantis triukšmus.

2013-10 171 (800x349) 2013-10 165 (800x450) 2013-10 158 (800x450) 2013-10 229 (800x325) 2013-10 225 (800x297) 2013-10 172 (800x386)

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Leave a comment

Kompo valdymas per telefoną

Galiu savo kompą valdyti per telefoną, veikia ir remote desktop connection. Nustebinau sekretorių – susiinstaliavau į telefoną Windows 7 – rodau jam ekraną.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Toliau įsikūrinėju

Dar vienas skalbimas. Dabar bandžiau didelėm apkrovom – sukišau visas paklodes. Įsirenginėju darbastalį didesniajame miegamajame. Prisipirkau tam prailgintojų, žulikų, pelę ir klaviatūrą, USB hubą 10 portų su maitinimu, stalinę lempelę su akumuliatoriais. Kad laisvai tą stalą stumdyčiau, reikia, kad tik vienas laisvai kabantis laidas jį sietų su išore. Tam tikslui reikia pritvirtinti lentynėlę apačioj bosinei kolonėlei bei visokiems praligintojams pasidėti. Pasimieravau ilgius, nusibraižiau brėžinį ir vaikštau po krautuvėles klausinėdamas, kas galėtų tokį dalyką iš lentos išpjauti. Niekas negali padėti, dauguma išvis nesupranta, ko noriu. Nieko, manau, prieisiu kokias dirbtuves, ten rasiu ko reikia. Bet priėjau didelę Arpico krautuvę (kaip mūsų Senukai), ten nusipirkau lakštą jūros putos, plaukiu namo, kaip su bure, laviruodamas minioje – kad tik nesulaužyčiau. Grįžęs iš tos putos nesunkai išsipjoviau dvi lentynėles, sudėjau vieną ant kitos – viską išlaiko. Dar reikės kokiu popieriumi tai apvilkti, kad nebaltuotų, o gal nudažyti.

Ramus gyvenimas, kai palengva įsikūrinėji, užsiimi buities tobulinimu. Net ir skaityti būdavo malonu apie tai – kaip kas nors tvarkosi kokioje saloje. Robinzono efektas.

Taip atrodė mano miegamasis prieš įsikraustant

Taip atrodė mano miegamasis prieš įsikraustant

Darbo stalas mano miegamajame

Darbo stalas mano miegamajame

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Leave a comment

Aplink namus

Vis dar buitis, nes šiandien vis dar lakstau aplink namus. Šiandien išbandžiau drabužių lyginimo agregatą antrajame miegamajame. Išsilyginti kelnes ar baltinus visada man buvo čelendžas, bet su tokia technika vargo nebematysiu.

Toliau tyrinėju vietas apink namus – man čia ilgai reikės gyventi, įdomu žinot, kas vyksta aplink. Vandenynas šalia, reikia tik šimtą metrų paeiti ir geležinkelį kirsti. Tai kiek nuošalesnė vieta, negulinėja blyškiaveidžiai poilsiautojai, žvejų valtelių krante priguldyta. Iki Mount Lavinijos išpuoselėtų pliažų geras kilometras, o čia gana šiukšlina, nors palyginus su Indijos vietinių pliažais, čia tiesiog sterilu. Čia užtikau įdomią užeigą „Lanie‘s place“. Bežioplinėjant po džiunglėmis apaugusį kiemą šeimininkas prisistatė. Jei vyno neturit, gal galėčiau savo atsinešti ir laikyti jūsų šaldytuve, paklausiau. No problems, atsakė malonus šeimininkas. Tada aš būsiu nuolatinis jūsų klientas, nes gyvenu čia pat, sakau.

Švirkštai rasti pliaže

Švirkštai rasti pliaže

Nuėjau išsimaudyti, bet neilgai užtrukau, britku braidžioti kojoms kliūnant už maišelių – visas dugnas jais nusėtas. Gerai pas jus, sakau užeigos šeimininkui besišluostydamas, bet šiukšlina, vienok. Tuoj viską sutvarkysiu, atsakė jis ir pasiuntė berniuką šiukšlių rinkti. Ar įsivaizduojate tokį servisą kur nors Lietuvoj? Daugiau pasikalbėjau su šeimininku, pasakiau, kad jo vieta tikrai perspektyvi, čia galėtų būti geras jūros gėrybių restoranas, konkurentų nėra aplinkui, čia pat žvejai. Tuoj tau parodysiu kai ką, pasakė šeimininkas trumpam pasišalindamas. Atnešė maišelį pilną švirkštų – va ką randu pliaže nuolat, kuo toliau, tuo daugiau. Kur ritasi pasaulis, padejavo. Ką man beliko pridurti, tik galva palinguoti.

Bevaikštant pakrante vienas prašinėtojas priskreto – duok pinigų, mano vaikai iš bado miršta, esu nukentėjęs nuo cunamio… Daviau 20 rupijų, tas neatstoja, teko griežčiau šalin pavaryti.

2013-10 155 (800x355) 2013-10 152 (800x264) 2013-10 156 (800x339)

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Leave a comment

Buitiniai reikalai

Sekmadienis. Naminėjuosi savo namuose. Išbandžiau skalbimo mašiną. Savininkas buvo įspėjęs, kad nelaikyčiau džiovyklės balkone – ultravioletas pakenks. Kai įjungiu mikrobangę, elektra bute prapuola. Po kelių treniruočių ta liga praėjo, bet greičiausiai dėl to, kad pasikeitė viso namo globalios elektrinės savybės. Dujinė iš pradžių taipogi neveikė, bet tik dėl to, kad ten nėra kibirkšties, reikia degtukais užžiebti. Bet šiaip viskas veikia, net stebėtinai sklandžiai. Va tokie neįdomūs buitiniai reikalai. Tarnų ir gyvulių laikyti negaliu, tad viską tenka daryti pačiam.

Vakarop prie vandenyno nueinu, kaip visada, kai ne darbe. Negaliu atsigrožėti spalvomis.

Žmonės čia nebijo vaikščioti geležinkeliu

Žmonės čia nebijo vaikščioti geležinkeliu

2013-10 128 (800x327)

Nepakartojamas vakaro apšvietimas

Nepakartojamos vakaro spalvos

2013-10 140 (800x289)

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Leave a comment

Pirmieji svečiai

Paskambinau savo draugui Rohanui iš Gampahos. Gampaha – toks Šiaulių dydžio miestas prie pat Kolombo – už kokių 30 km į Šiaurės Rytus (jei važiuotum keliu, tarpo tarp miestų nerastum – vienas miestas ir tiek; tik traukiniu važiuojant pamatai kažkiek ryžių laukelių). Taigi, Rohanas pasakė, kad su savo vaikais kaip tik yra Kolombe dabar, tad aš pakviečiau juos į svečius. Geras draugas Rohanas, prieš porą metų man besibastant po Indiją pakvietė užsukti į Šri Lanką ir parodė savo šalį taip, kad dar ir dar užsinorėjau čia sugrįžti. Rohano sūnus – būsimasis neurochirurgas – pernai man pataisė telefoną ir fotoaparatą, pažeistus vandenyno bangų, o Rohano dukra – būsimoji gražuolė. Pasidžiaugėm mano naujaisiais apartamentais ir nuėjom papietauti į pajūrį – ten gerą vietelę užtikau prie namų. Tokia užeiga brūzgynuose, ten skaniai pavalgėm ir pašėrėm protingas varnas virtuoziškai iškrapštančias tai kas skanu likę iš krabo žnyplių ir kojų. Tas varnas išdresiruoja, sako Rohanas, kad jos pagriebtų banknotą iš gatvės prekeivio ir neštų šeimininkui, už ką tas nedelsiant joms duoda skanėstų. Dar parašysiu apie varnas, matyt. Jos mano draugės, turiu ir aš vieną dresiruotą…

Brūzgynų užeigoje

Brūzgynų užeigoje

Lanio užeigoje net 10 patiekalų iš sepijų, o iš krevečių 13

Lanio užeigoje net 13 patiekalų iš krevečių, o iš sepijų 10

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Leave a comment

Penktadienio vakaras

Pasaulinis prekybos centras priešais (WTC buiding) priešais Dutch Hospital

Pasaulinis prekybos centras priešais (WTC buiding) priešais Dutch Hospital

Šopingo vakaras. Prisipirkau visokių pričindalų savo studijai Arpico prekybos centre (tokie Šri Lankos „Senukai“). Penktadienio vakaras, vienok, švęsti reikia. Nors tam gerų vietų pilna prie namų, bet tai pliažo barai, o aš užsimaniau kažko labiau urbanizuoto. Pasigavau tuktuką, nulėkiau į Dutch Hospital senamiestyje.

Iš senojo olandų lazareto liko tik istorinio paveldo likučiai. Kiemuose, kur kadaise dejuodavo suguldyti nuo maliarijos ir kitų tropinių negandų kenčiantys ligoniai, alutį gurkšnoja daugmaž apysveiki žmonės. Vargiai ten kokį užsilikusį olandą berasi – daugiausiai vietiniai vidutiniosios klasės atstovai pramaišiui su komandiruotais verslininkais iš Indijos-Kinijos-Singapūro ir keletu blyškiaveidžių turistų dėl kvapo (kolorito). Karšta pasidarė lauke, paprašiau, kad mano vyną perkeltų į patalpas, ten ir pabaigiau pirmąjį butelį.

Paskui nulėkiau į „On the Green“ ieškoti draugų iš British Council, nieko iš pažįstamų neužtikau, tik barmenai krykštavo iš džiaugsmo mane po pusmečio sugrįžusį pamatę. Jau pusiaunaktis, jau namo reikia. Atsifutbolinau nuo siūlančių į naktinį klubą, bet rytoj vis tiek sakysiu „ir velnias nešė į tą galerą…“.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment