Atsistatinėja po truputį Akuralos kaimelis po cunamio. Per beveik dešimt metų atstatė savivaldybę, porą viešbučių, restoraną ir snarglinę (taipogi restoraną). Bet ir griuvėsių dar liko nemažai. Viena netektis – mano pamėgta Boathouse hotel užeiga nebeveikia – visai apleista stovi, savininkas Nihalas išsikraustė kažkur… O aš jam interneto svetainę buvau sukūręs.
Gera vietelė ta Jūros Purslų Terasa. Apsistoji lyg pas kokį draugą svečiuose. Nesinori kabinėtis dėl kokių nors serviso nesklandumų, kaip viešbučiuose. Bet ir prisikabinti nėra prie ko.
Kambarys be kondicionieriaus dabar ten kainuoja 2500, o su kondicionierium 3500 rupijų (50 / 70 Lt).
Pliažas yra čia pat, tik kelią reikia pereiti. Tai puiku, bet kelią pereiti nepratusiam sunku – mašinų srautas lekia, pėsčiųjų nepraleidžia, kaip ir visur. Nors ir kaimelis, bet per jį eina A2 plentas – svarbiausia transporto arterija jungianti sostinę su Pietų pakrante. Neseniai lygiagrečiai pastatė greitkelį, bet juo beveik niekas nevažinėja, nes už tai susimokėti reikia, ir ne taip mažai – apie 10 Lt, kad galėtum 200 km pravažiuoti (čia skaičiai gali būti netikslūs, gal vėliau patikslinsiu).
Man čia patinka todėl, kad nesimaišo visokie turistai ar poilsiautojai. Tikras provincijos gerumas. Pasiilgus civilizacijos galima į Hikaduvą pavažiuoti ar net nueiti – tik 5 km. O čia ramybė, tik savaitgaliais vietinių privažiuoja, kaip Vilniuje prie Žaliųjų ežerų. Jie prie varlininko būriuojasi – ten, kur koralai bangas užstoja, o šalia Pietų kryptim visiškai tuščia – toli gali vienas bastytis.
Iš pat ryto, kol aš ir mergos miegojom, mano draugas nuvarė su Danielium į žvejų turgelį, pripirko krabų, krevečių.
Paskui į snarglinę nuėjom. Iš išorės kaip restoranas, viduj snarglinė. Ir kainos kaip snarglinėj – Carlsberg butelys tik už 150 rupijų – kaip parduotuvėje. Bet ten faktiškai parduotuvė ir yra.
Alkoholio parduotuvės Šri Lankoje dažniausiai atrodo panašiai, kaip ir Indijoje: grotom atitverta patalpa, tose grotose mažytis langelis, pro kurį vos butelis pratelpa. Prie to langelio pijokai būriuojasi, araką (tokį kokosinį šnapsą) perka. Kai kur tos parduotuvės randasi knaipės viduje – prieini prie langelio, nusiperki alaus (ar arako pusbutelį), nusineši prie stalo ir vartoji. Araką ne tik buteliais pardavinėja, gali paprašyti, pvz., 150 g., tau įpils. Taip ir daro vietos pijokija – prieina prie langelio sarongu vilkintis diedukas, sukrapšto kiek turi pinigėlių, už tiek jam ir įpila į plėčkelę, tas ir nešasi kur jam reikia. Kadaise taip esu portveiną Indijoje pirkęs.
Virtuvės snarglinėje nėra, bet užkandos gausi. Tau iš kažkur atneš keptų česnakų, žirnių ar mažyčių žuvyčių. Mes jų ir paėmėm už litą – nemažą lėkštelę atnešė. Prie vietinių jaunuolių prisėdom, tie bendrauti puola, česnakais vaišina. Draugas jiems pakelį cigarečių paliko. Paskui, jau daug vėliau, vakare, einant pro tą snarglinę, pasigavo mane vienas diedukas ir prašo – gal ir man gali cigarečių pakelį padovanoti…
Akuralos snarglinėje
Pavakary smarkus lietus užėjo, stiprus vėjas, tuo metu buvom pliaže, teko vėl į snarglinę užsukti pasislėpti. Ten ir terasa yra, iš jos pafotografavau šviesos žaismą, kai dar audra baisi, bet jau debesys išsisklaido ir viskas auksu nušviesta. Paskui saulėlydis superinis buvo – vakariniame krante fantastiški saulėlydžiai.
Tikras “Bounty” pliažas Akuralos kaimelyje
Besigiedrijant po audros
Fantastiški saulėlydžiai Akuraloje ir visuose salos Vakaruose
Vaikai smėlio bobą nulipdė
