Carstvo Nebesnoe “Nebesam”

Neužsilaikiau darbe. Po šešių, dar gerokai nesutemus namo patraukiau. Apetitas sukilo, gal pavalgyti ko nors neįprasto šį vakarą? Pakeliui turi būti rusiškas restoranas, pietavau ten vieną kartą kovo mėnesį.

Pernai rudenį vos atvykęs į Kolombą ir besitrainiodamas Duplication Road (Kolupity rajone) užtikau iškabą ant vieno namo kryžkelėje, kad čia greitai bus atidarytas rusiškas restoranas „Nebesa“. Pusę metų užmesdavau ten akį pro šalį važiuodamas, vis dar opening soon. Pagaliau kovo gale prieš pat išskrendant namo pamačiau, kad ta vieta jau veikia. Užsukau, nebuvo tuščia, keletas staliukų užimta, rusų kalba nuo jų girdisi. Šalimais Rusijos ambasada, matyt visi klientai (gal net ir savininkai) iš ten. Užsisakiau barščių ir koldūnų, skaniai pavalgiau. Stebėtina – grietinė buvo tikra, tokios čia negausi, matyt iš Rusijos atvežta. Pamaniau, užsuksiu čia retsykiais, kai lietuviško maisto pasiilgsiu. Bet daugiau nebeužėjau – netrukus Lietuvon grįžau, paskui, kai vasarą trim savaitėm vėl buvau Kolombe, apsigyvenau ne toj pusėj, nepraeidavau pro šalį, visai ir pamiršau tas „Dausas“.

Šį vakarą prisiminiau ir koldūnų užsinorėjau. Bet teko nusivilti – „Nebesa“ nebeveikia, pastatas parduodamas. Nebėra, nabie, nebesą…

Buvęs rusų restoranas "Nebesa"

Buvęs rusų restoranas “Nebesa”

Teko sėsti į pravažiuojantį autobusą ir namo varyti. Kaip visada, Wellawattoje kamščiai baisiausi, bet šįkart ypatingi – per anksti išėjau, tai ir pataikiau į patį piką. Išlipau, paeisiu tuos kelis likusius kilometrus, bus net greičiau. Kamščiai toje vietoje ypatingi, nes kelkraščius remontuoja todėl ir ėjimas pėsčiomis nėra lengvas, reikia laipioti per griovius, grūstis, trypinėti, išsisukinėti.

Šnapsinė Wellavettoje su prašmatnia vitrina

Šnapsinė Wellavettoje su prašmatnia vitrina

Žmonių kamščiai šaligatviuose. Negali žingsniuoti užsisvajojęs. Greitai nuvargina toks ėjimas, bet štai jau ir Dehiwala, namai. Pakeliui daržovių nusipirkau – po nusivylimo, kad negavau koldūnų, vis dar liko noras pavalgyti kažko nekasdieniško, tad užsiimsiu kulinarija namuose, pasidarysiu salotas savaip.

Makaronus daržovių krautuvėlėje sveriamus pardavinėja, kaip ir ryžius iš maišo

Makaronus daržovių krautuvėlėje sveriamus pardavinėja, kaip ir ryžius iš maišų

Virtuvėje krebždesį išgirdau, žiūriu – drieželis hekonas stiklainyje įkliuvęs. Ir ko tu toks vikrus būdamas išsikapstyti iš slovyko nesugebi… Matyt pasimetęs tame permatomame inde išėjimo rasti nebegali.

Hekonas spąstuose

Hekonas spąstuose

Teko gelbėti. Lai ant sienų laksto, čiauška vakarais, vabalėlius medžioja.

2013-12 091 (800x335)

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | 2 Comments

Beach House Bistro pradeda dirbti

2013-12 066 (348x640)Sekmadienis. Nuėjau prie vandenyno nusimaudyti, saulės palydėti, žiūriu – nauja užeiga atidaryta prie pat mano namų. Vadinasi Beach House Bistro.

Gera žinia – gretimai esanti Lanio užeiga jau spėjo nusibosti. Jau nebelaiko ten mano vyno, savo nusipirko 3 butelius ir nori, kad mokėčiau po 3000 (60 lt). Bent būtų už ką, bet jų portugališkos juodos katės (Gato Negro) supermarkete galiu už 1000 gauti. Saiką reikia turėti antkainį užsidedant. Be to ten ir servisas pagedo, ypač kai šeimininko vietoj nebūna.

Naujoje vietoje vyno taip pat neturi, iš vis alkoholiu neprekiauja, bet gali atnešti ko tik pageidausi. Savininkas net pats pasiūlė man savo vyną atsinešti, ledukų duotų atsišaldymui. Šį kartą Kalsbergo užsisakiau. 350 paprašė, brangiau, nei kitur, na bet nieko. Paskui, kai dar vieno butelio paprašiau, pasakė, kad apsiriko, tas alus 300 kainuoja, tad už antrą 250 tepaėmė. Meniu čia standartinis, tik suintrigavo citrinų sultyse pamarinuotos keptos žuvytės, reikės pabandyti. Manau, kad pamėgsiu šią vietą. Gal tik muziką pakeisti reikėtų. Neabejoju, jog savininkas uždėtų mano, bet tik buduliai atsineša savo kasetes į restoranus. Lai groja tie bumčikai, ne tokie jie tragiški, ir blogiau būna.

Vaizdas iš Beach House Bistro

Saulėlydis iš Beach House Bistro

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Kario lapų medelis

Mano draugams besisvečiavusiems čia prieš mėnesį patiko tokie lapeliai dedami visur kaip prieskoniai. Juos čia vadina tiesiog kari lapais. Lietuvoje, rodos, jų nebūna, juolab, kad džiovinti jie praranda visą savo žavesį, šviežius reikia dėti. Tų lapų šeimininkas augalas čia vadinamas kari pinča – mažasis karis.

Gal galima parsivežti sėklų ir pabandyti užsiauginti kur šiltoje vietoje… Sėklų svečiams parūpino mano darbuotojai, bet įspėjo, jog mažai šansų, kad iš jų kas nors išaugs po ilgos kelionės, jos turi būti šviežios.

Kari pinča mano balkone

Kari pinča mano balkone

Vienas Mt. Lavinijos pliaže atsitiktinai sutiktas helperis pažadėjo mums atvežti sodinukų – sako jie tinkamai paruošti šešis mėnesius gali keliauti. Pažadą ištęsėjo – kitą dieną pristatė tris sodinukus maišeliuose su kažkokiu specialiu dirvožemiu.

Bėda ta, kad draugai tiek prisipirko Šri Lankoje visokių gerų dalykų, jog jų lagaminai vos beužsidarė. Du sodinukus kažkaip ten įsidėjo, bet trečias jau niekaip nebetelpa. Paliko pas mane, kad auginčiau.

Tai dabar ir auginu tą medelį kaip vaiką. Iš pradžių virtuvėje jis gyveno, paskui į balkoną išnešiau, per audras ir kaitras kambaryje slepiu.

Pasikalbu rytais su savo augintiniu. Ką, vėl išdžiūvai? Gerai, palaistysiu. O kai sąskaita už vandenį ateis, kas mokės, Puškinas? Nieko, užaugsi didelis, lapų tavo pasiskabysiu. Neužilgo reikės tave persodinti, bet aš visiškai to nemoku daryti…

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged , | 1 Comment

Buriani

Mažoje valgyklėlėje šalia namų nusipirkau ryžių vakarienei. Būna ryžiai be nieko, būna su pabirbinimais, o būna ir buriani (Indijoje dar vadina biriani). Tai birūs truputėlį apkepinti ryžiai su daugybe prieskonių. Prie jų dar būna virtas kiaušinis, agurkų papjaustyta, salotos lapas, sambal paskaninimai.

buriani įpakavimas

Taip įpakuoja buriani. Gal skaniau būtų į banano lapą įvyniotas, bet čia jau truputį kitas patiekalas

 

Atidarytas buriani visame gražume

Atidarytas buriani visame gražume

mirkalas prie buriani

Dar ir mirkalo atskirai pridėjo. Ant maišelio priminimas apie ląstelės sandarą

 

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Galle road šaligatviai

Antri metai kaip kasdien vaikštau pagrindine Kolombo gatve – Galle road. Ilga ilga gatvė – ne vieną dešimtį kilometrų tęsiasi palei vandenyno krantą. Tai bene vienintelė gatvė šiame didmiestyje turinti plačius šaligatvius, neužstatytus mašinomis ar motociklais.

Galle road šaligatvis su geltona juosta

Galle road šaligatvis su geltona juosta

Miesto centre Galle road šaligatvį puošia platoka geltona juosta. Vis pamąstydavau apie jos paskirtį – gal koks pėsčiųjų srauto perskyrimas, gal tiesiog dekoracija… Tik dabar daėjo – čia juk akliesiems. Nereikia ir basam būti, kad jaustum tos juostos kauburėlius savo padais.

Gal ir kitur tokios juostos yra, gal net ir Europoje, tik aš nepastebėjau…

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | 2 Comments

Rekviem tarakonams

Vargšai tarakonai pakliuvę į spąstus
Vargšai tarakonai pakliuvę į spąstus

Išploviau stiklainėlį nuo džiovintų krevečių sambalo (toks pagardinimas ryžiams), palikau išdžiūti – pravers kokiems prieskoniams – ir pamiršau. Šiandien virtuvę betvarkydamas žiūriu – jame daug negyvų tarakonų.

Tų didžiųjų. Į spąstus pakliuvo. Smarkiai nusiminiau – jie buvo mano draugai, netrukdė gyventi, šeimininkavo virtuvėje naktimis, man esant į akis nelįsdavo. Tie didieji (dar ne patys didžiausi, Šri Lankoje gyvena ir virš 10 cm dydžio) nėra tokie įkyrūs ir bjaurūs, kaip Lietuvoje pasitaikantys mažieji. Gaila jų. Nuotaika  sugadinta ilgam. Vargšeliai nesugebėjo išsikapstyti iš paprasto slovikėlio… Prisimūčino, matyt, kol nugaišo. Palaidojau juosiuos šiukšlių konteineryje, gal varnos ten besikapstydamos sules… Iš maisto atsiradai, maistu ir virsi… Ilsėkitės ramybėje, mažieji draugai. Į jūsų vietą ateis nauji, gal protingesni, nebelandžios, kur pavojinga. Nuo šiol stiklainius džiovinsiu apverstus.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka | Tagged | 1 Comment

Baisiai pigi valgykla Kolombo centre

Kartais vakare po darbo pasijuntu alkanas ir užsuku į vieną pigią valgyklą. Ji vadinasi Gunasiri Hotel (Pietų Indijoje ir Šri Lankoje paprastos valgyklos vadinasi “Hotel”). Pigi – nereiškia bloga. ten net sriubos turi – nedažnas atvejas vietinėse valgyklėlėse.

Štai ir šį vakarą sočiai pavalgiau už 110 rupijų.

Gunasiri Hotel viduje

Gunasiri Hotel viduje

Vakarienė Gunasiri Hotel už du litu

Vakarienė Gunasiri Hotel už du litu: daržovių sriuba (tiksliau skysta žirnienė su morkomis) ir keletas paratha – sluoksniuotų blynų. Sriubos katilas matosi priekyje.

kainoraštis

kainoraštis – iš toli fotografuota – neryšku

map-2013-11-27Gunasiri Hotel yra Kolupity rajone (Colombo-3), netoli pagrindinės gatvės Galle Rd. ir Liberty Plaza – Šv. Mykolo gatvėje sankryžoje priešais didelę mečetę.

Posted in Dienoraštis, Šri Lanka, Žinynas | Tagged , | Leave a comment

Kurd – Šri Lankos rūgpienis

Šri Lankoje, ypač salos Pietuose moka daryti skanų rūgpienį – kurd. Iš buivolių (tokių didžiulių karvių su milžiniškais ragais, besiganančių užlietuose ryžių laukuose) pieno. Valgo pusryčiams, pasiskanina palmių sirupu, labai panašiu į medų.

Kurd - Šri Lankos rūgpienis

Kurd – Šri Lankos rūgpienis – valgomas pusryčiams. Šalia buteliukas su palmių sirupu panašiu į medų

Tas kurdas savo konsistencija ir skoniu primena žemaitišką rūgusį pieną, gal tik dar kietesnis. Ypač skanus moliniuose induose, taip dažniausiai ir pardavinėja kaimuose.

Kurdo pardavėjas

Kurdo pardavėjas kalnų kaime

Kurdas iš supermarketo

Kurdas iš supermarketo

Supermarketuose ir mažesnėse krautuvėse kurdas pardavinėjamas plastmasiniuose puslitriniuose ar didesniuose induose, bet būna ir moliniuose.

Taip pat supermarketuose galima gauti paskaninto kurdo – jame jau yra to palmių suirupo (kithul). Skaniau už bet kokį saldų jogurtą.

Krautuvinis kurdas paskanintas palmių sirupu

Krautuvinis kurdas paskanintas palmių sirupu

Indijoje žodžiu kurd vadina visus tirštus rauginto pieno produktus (grietinę, jogurtą, lassi pagrindinį ingradientą), Šri Lankoje tokių įvairovė mažesnė – lieka tik rūgpienis.

Posted in Šri Lanka, Žinynas | Tagged | Leave a comment

paanas, vaikas ir raja

Bulath (indijoje paan) pardavėjas. Tai areca riešuto gabaliukai su kitais ingradientais suvynioti į betelio lapą.

Bulath (indijoje paan) pardavėjas. Tai areca riešuto trupiniai su kitais ingradientais suvynioti į betelio lapą.

Šiandien jūra išmetė rają - ot bus varnoms puota... Bet reikia palaukti, kol vaikas baigs ją tyrinėti

Šiandien jūra išmetė rają – ot bus varnoms puota… Bet reikia palaukti, kol vaikas baigs ją tyrinėti

 

Posted in Šri Lanka | Tagged | Leave a comment

Eliza

Man nereikalingas žadintuvas Kolombe. Kiekvieną rytą šeštą valandą prižadina Bethoveno Eliza garsiai sklindanti iš tarp namų važinėjančios bulkų mašinėlės, va tokios:

Bulkų mašinėlė grojanti "Elizą"

Bulkų mašinėlė grojanti “Elizą”

Lėtai slenka šis krovininis tuktukas, šeimininkės išeina į gatvę, nuperka pusryčiams šviežios duonelės, pyragaičių.

Paskui per dieną ta mašiėlė dar keletą sykių pravažiuoja grajindama. “Eliza” skamba visur – čia ne to vieno pardavėjo, o viso kepyklų tinklo prekinis garsas.

Triūkšmauja ir ledų pardavėjai, bet jie ne tuktukais važinėja, o prie dviračių vežimėlius prisikabinę. Melodija kita, bet taipogi europietiška. Ledus platina kelios firmos, tad ir melodijos skirtingos, kartais disonuoja iš šalia esančių vežimėlių, bandydamos perrėkti.

O žuvų ir krabų pardavėjai savo prekes nešioja naščiais, jie neturi grotuvų, bet triūkšmauja ne mažiau – rėkia visa gerkle “beluuuuba” ar kažkaip panašiai.

Posted in Šri Lanka, Žinynas | Tagged , | Leave a comment