This gallery contains 22 photos.
Pilnatis – poya – švena diena Šri Lankos budistams. Kolombe ji ypatinga – vakare buvo surengta didžiulė eisena su drambliais – perehera. Dešimtys išpuoštų dramblių nešė relikvijas, tūkstančiai šokėjų ėjo šokdami naktį pro Gangarama šventyklą aplink Beiros ežerą. Fantastiškas reginys. Verta buvo užsiėmus … Continue reading
Kvala Lumpūre, kaip ir kokiame kitame didesniame civilizuotame mieste važinėja tokie dviaukščiai atviri apžvalgos autobusai. Įlipi kur nori, išlip kur nori…
asdasd
Kvala Lumpūro akvariumų komplekse
Ryklio narsų kolekcija
Ryklio vidinė sandara Kokios didelės kepenys…
Pirmą kartą pamačiau gyvą jūros arkliuką
asdasd
Šiandien tenka palikti nuostabųjį kačių miestą. Belaukiant lėktuvo į Kvala Lumpūrą
pasimėgavau dar vienu vietiniu patiekalu – Sarawak laksa. Sriubą „laksa“ verda
visoje Pietryčių Azijoje (ir Šri Lankoje taip pat) – rodos ta sriuba iš Kinijos
kilusi. Žuvienė su makaronais kokosų piene virta. Saravako versijoje dar
vietinių jūros gėrybių prideda.
Sriuba “Sarawak laksa” – tokia skani jūros-gėrybienė
Malaizijos pinigai – ringitai
Malaizijos pinigai gražūs, naujos versijos kupiūros plastikinės su langeliu. Ypač gražus
vieno ringito banknotas. Vertas mažiau 80 centų, jo gamybos savikaina turėtų
didesnė būti. Atidedu į šalį tuos gražius pinigus draugams parvežti
Malaizijos pinigai – ringitai
Kvala Lumpūre esu užsirezervavęs viešbutį kinų rajone, tą patį, kaip ir 2012 metų
pradžioje – „China Town 2”, Petalingo gatvėje – tada man patiko. Dabar pasirodė kiek aptriušęs – nusidėvėjo per du metus.
Vartai į Jalan Petaling – pagrindinę Čainatauno gatvę
Platus satai (tokių šašlikėlių) pasirinkimas Čainatauno gatvės valgykloje
Čainatauno gatvės valgykloje. Katikiukas vidury stalo su verdančiu vandeniu.
Čainatauno valgykloje.Šašlikėliai satai gatavi. .
Kinai dešras daro visai kitaip, nei mes
Į Šiaurę nuo Kučingo, netoli, yra toks Damai pliažas – šiaip sau, Šri Lankoje daug geresni pliažai – bet šalimais yra etnografinis muziejus (cultural village) – panašus į Rumšiškių, gal tik kompaktiškesnis. Nėra laiko skristi gilyn į Borneo, paskui ilgai upėmis plaukti, kad pamatyčiau tuos ilguosius namus, kuriuose dajakai gyvena. Galvų jie nebemedžioja, visai civilizuoti patapo, tad kažko ypatingesnio, nei muziejuje vargiai pamatysi. Juolab tose Rumšiškėse neblogai pristatytos pagrindinės Saravako vietinės tautos (dajakai): bidajai, penanai, ibanai, orang ulu, melanau ir kt., taipogi nuo seno čia atsikėlę malajai ir kinai. Kiekviena tauta turi po namą, ten ir aplink jį demonstruoja savo amatus, tautiškai apsirengę atstovai muzikuoja, šoka – gal kiek gyviau, nei Rumšiškėse (tiesa, seniai ten bebuvau). Ten dar ir pasą tokį išrašo, kuriame kiekviename name štampuką uždeda. Ten yra ir didelė salė, kur koncertai vyksta, puikiai surežisuoti, nenusibostantys, nes muzikantai ir šokėjai ilgai neužsibūna, vieną grupę tuoj keičia kita. Po koncerto apžiūrėjau nuotraukas iškabintas fojė – neseniai vyko tarptautinis festivalis, buvo atvykę šokėjai net iš Latvijos.
Šios dienos atradimas – umai. Tai Saravako patiekalas iš žalios žuvies. Smulkiai pjaustyti gabaliukai kelias valandas palaikyti citrinų ir kario marinate. Bais skanu, gaila, kad nespėsiu prisivalgyti.
Damajaus pliažas
Pliažo restorane užsisakiau jūros agurką (holoturiją). Skonis kaip ilgai virtos kiaulės skūros.
Saravako Rumšiškių prieigos
Ilgojo namo viduje
Tokius namus statosi Orang Ulu tauta
Dajakas drožia medį
Iš tų drožlių kalėdinė eglutė padaryta
Tatuiruočių darymo instrumentai
Muzikos instrumento gamyba
Tuo instrumentu groja
Dar vienas ilgasisi namas.
Malajiečių namo viduje.
Koncerto akimirkos
Koncerto akimirkos
Koncerto akimirkos – visi kartu
Ten ir pasą tokį gavau. Kiekviename name ten uždėdavo po štampuką.
Sarawako etnografinio muziejaus pasas
Grįžęs į Kučingą paragavau vietinio patiekalo umai. Marinuoti žalios žuvies gabaliukai. Labai skanu.
Sudie, džiunglės, vykstam atgal į Kučingą. Čia gyvena beveik vieni kinai, malajiečių musulmonų tik mažuma, o čiabuvių dajakų, atsikrausčiusių iš gilumų visai mažai. Po kinų kvartalus man visada patinka vaikščioti – ten skaniai valgyti duoda, keistų dalykų pamatyti galima.
Prieš paliekant džiungles dar pavyko pamatyti mėlynuosius langūrus
Konstrukcijos saravako upės žiotyse
Kučigo katė slepiasi už Santa Klauso
Kučingo katė atėmė raudoną švarkelį iš Santa Klauso
Nuostabus kinų maistas. Medvėžių sriuba.
Kinų šventykla
Kinų vaistinėje
Prakartėlė “Garnd Margaretha” viešbutyje
Sausainis su žuvytėm ir riešutais
Vakare pasiplaukiojom po Saravako upę
Čia Borneo, ne naujoji Kazachijos sostinė…
Toks ženklas viešbutyje draudžia įsinešti baisiai smirdinčius duriano vaisius
Iš pat ryto Bako draustinio lankytojai apsirengia reindžerių drabužiais, apsiauna sunkius batus ir eina į trekus – džiunglių takus. O man ir su kroksais-kaliošais gerai. Praėjau kokius penkis kilometrus šiandien – juokų darbas turėtų būti. Bet užtrukau ilgai. Visą laiką aukštyn-žemyn per šaknis ir slidžius akmenis. Prakaitas žliaugia, vanduo išgertas, pusė karalystės už buteliuką… Pavargęs ir laimingas po tokio išbandymo.
Dar viena nosuotoji beždžionė, pritraukta (teisingiau nukropinta). Jas lengva užtikti pagal šakų judesį.
Tokiais takeliais greit pavargsi vaikščiodamas…
Žygio pradžioje
po kelių valandų sušlapęs ir pavargęs
Geltonoji upė
Dar viena pastebėta nuosotoji bezdžionė
nudžiūvę medžiai per atoslūgį
Eidamas negali bet kur įsikibti
Atsargiai reikia eiti per džiungles – niekur neįsikibsi
Keistos spalvos ūmėdės
Kiaulė ir jūra
Per Kučingo miestą Saravako upė baigia tekėti, žiotys nebetoli. Prie tų žiočių gamtos mylėtojai dar pereito amžiaus viduryje įkūrė draustinį – Bako (kirtis gale) nacionalinį parką. Ten ir vykstam. Iš pradžių autobusu per civilizuotus priemiesčio rajonus, paskui valtimi vis platėjančia upe. Krante draustinio administraciniai pastatai ir nameliai turistams, toliau – džiunglių takai. Nakvynę čia reikia iš anksto užsirezervuoti – prieš mėnesį vos pavyko gauti kambarį – suplanuotą dieną išvis vietų nebuvo.
Įplaukiant į Saravako upės žiotis
Nebuvau tikras, kad čia pamatysiu nosuotą beždžionę – kai kas kelias dienas čia slankioja, bet neužtinka. Tačiau mums pasisekė. Beeinant iš registracijos į mūsų namelį, šakos pakelėje sujudėjo ir pasigirdo toks švelnus kurkimas-murkimas – sunkiai nusakomas garsas. Žvilgt tenai – sėdi gražuolė (gal gražuolis) su didžiule nosimi. Visai arti, už poros metrų. Kol prisitaikiau įamžinti mus pasveikinusį čiabuvį, tas jau nulindo gilyn į tankmę. Netoli, dar matėsi, kaip jis stebi mus, bet nufotografavus nesuprastum, kur kas yra. Vėliau dar teko pamatyti tų proboskių, rodos jie patys atėjo į mus pasižiūrėti – stebi iš saugaus atstumo – žinia, negalima pasitikėti tais homo sapiens pusbroliais.
Gražu Bako draustinyje – pliki medžiai apsemti potvynio, mangrovių brūzgynai, krabai su kriauklelėmis ir be, kiaulė-šernas, vagilės makakos, cikadų čirškimas ir kiti garsai. Bet čia tiktai administracinio centro prieigos, rytoj takais į patį džiunglių tankumyną…
Potvynis. Kai atslūgsta, jie neapsemti
Per atoslūgį (fotografuota rytojaus dieną)
Makakos vagilės trainiojasi aplinkui
Kiauliašernis apknisa draustinio takelius
Bako parke yra valgykla, joje yra ir alaus kelių rūšių, Pats skaniausias iš Kambodžos – čekišką primena.
O tas filipinietiškas ne toks skanus, panašus į tailandietišką Tiger
This gallery contains 12 photos.
Po bemiegės nakties KL pigių skrydžių terminale keliaujam toliau į neištyrinėtus kraštus. Belaukiant lėktuvo į Kučingą, pasikeitė įsodinimo vartai (geitas), bet pranešė taip neaiškiai, neišgirdau, o užrašas prie vartų vis dar rodė „Kuching“. Tik atstovėjus ilgoje eilėje tas užrašas pasikeitė, … Continue reading
Gyvenant netoli nuo Malaizijos vietoje griekas būtų neišnaudoti galimybės paskraidyti
pigiomis AirAsia avialinijomis po Pietryčių Azijos salas bei pusiasalius.
Pasidariau trumpas kalėdines atostogas ir nusipirkau bilietus į Kuala Lumpurą,
o iš jo į Kučingą – kačių miestą Borneo (Kalimantano) saloje, Malaizijos Saravako
provincijoje.
Iš Kuala Lumpuro (gal geriau rašyti Kvalalumpuro, bet geriau trumpinsiu KL) AirAsia lėktuvai skraidalioja visur ir dažnai, bet iš Kolombo į KL tik vienas reisas pavakariais. KL atsiradau vėlai vakare, lėktuvas į Kučingą aštuntą, todėl visą naktį reikėjo trintis oro uoste, pigių skrydžių terminale.
KL tarptautinis oro uostas (KUL) turi du teminalus. Vienas vadinasi KLIA (KL International Airport) – didelis, modernus, komfortiškas; kitas vadinasi LCCT (Low Cost Carrier Terminal) – taip pat nemažas, bet ne toks modernus ir komfortiškas, nes aptarnauja pigias avialinijas, daugiausia AirAsia. Tie terminalai nutolę daugiau kaip 20 km, reikia autobusu iš vieno į kitą važiuoti.
Skaičiau keliautojų dienoraščiuose, kad LCCT yra pats prasčiausias oro uostas, bet man nepasirodė taip blogai. Įsitaisiau vienos greito maitinimo užeigos kampe, ten rozetę radau, (gerai, kad pasiėmiau keturkampių kištukų adapterį). Žavi palydovė šalia, visą naktį filmus pražiūrėjom. Skanios ryžių putros su jūros gėrybėm pavalgėm (už 5 ringitus, daugink iš 0,8 bus litai) – maistas Malaizijoje skanus ir pigus, net oro uoste.
Mėnulis pro lėktuvo langą virš Indijos vandenyno
Kuala Lumpuro pigių skrydžių terminale
Šiandien sau paneigiau vieną mitą, kad fotografuoti visada reikia gulsčiai. Anksčiau net pykdavau, kai kas nors mano paprašytas ką nors nufotkinti pakreipdavo kamerą stačiai – maniau, kad visi kadrai bus skirti ekrane rodyti, t.y. turi gulsti būti. Dabar pagalvojau, kad besilaikydamas tokios taisyklės prarandu keletą svarbių dalykų: gulsčiai aukštas pastatas netelpa, gulsčiai sunkiau iš telefono slapta fotografuoti, kai apsimeti kad nefotkini, o numerį renki. O slide-show programos moka ir stačius kadrus dailiai pateikti – išdidina ir slanko po ekraną. Taigi, bevažiuodamas darban autobusu pleškinau pro langą stačiai.
Dar vienas dalykas džiugina mano Nokia 920 telefone – galima fotkinti iš greitai judančios mašinos, galingas procesorius kažkaip sugeba stabilų kadrą pagauti, ko nepadaro ir gana brangios muilinės.
Grįžęs namo ant grindų radau tarakoną skruzdėlyčių apipultą, jau tuoj jį pribaigs, vargšelis tik ūsus bekrutina, kojomis nebesispardo. Nesuprantu, kaip tos mažosios plėšrūnės jį pagavo. Gal nuo keleto įkandimų suparalyžavo didelį vabalą…
Išmečiau jį laukan, gal dar kaip nors atsigaus… Kasdien pas mane kas nors atsitinka su gyvūnais.
