Septintoji diena. Sekmadienis, 2016-03-20
Kieta nakvynė • Šunų koncertas • Dvi Kali šventyklos • Šv. Liucijos bažnyčia • Paralelinių pasaulių kolizija • Verbų sekmadienio procesija •Vėjo malūnai • Kalpitijos pusiasalio pradžia
28,8
Vietoj lovos ant grindų patiesė demblį. Kieta buvo, varčiausi, bet visi čia taip miega šitame Udapu kaimelyje. Nuovargis nugalėjo, pasinėriau į miegą, bet prižadino šunų koncertas.
Atnešė ventiliatorių, nebe taip tvanku. Čia man kaip užsieniečiui. O vietiniai mėgsta tvankumą. Tamilų užeigose karšta kaip pirty, per pudžą dar gerokai dūmų prirūko. Kieme staliukų nėra, lauke niekas nesėdi.
Atsikėliau šeštą, arbata pusryčiams pavaišino. Daviau pinigų už nakvynę ir vaišes, atsisveikinom.
Udapu miestelis unikalus, vertas dėmesio. Ganėtinai izoliuotas, kitoks, nei aplinkinės sinhalų gyvenvietės. Žmonės stebėjosi, kraipė galvas mane pamatę, bet nedrįso kalbinti, kaip kitur.
Nakvojau čia
Udapu užeigos restorano virtuvėje. Keps blynus.
Sri Partha Sarathi šventykla auštant
Udapu miestelyje ne tik hinduistai. Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia
Udapu miestelyje ne tik hinduistai. Yra ir mečetė
Statybos Udapu miestelyje. Darbai vyksta nuo aušros. Pusė septynių
Vakar beklaidžiodamas po vakarėjantį miestelį buvau aptikęs Kali šventyklą. Tada trumpai šnektelėjau su jaunučiu brahmanu. Šįryt jį vėl sutikau, paprašiau, kad aprodytų šventyklą. Šis jaunuolis bene geriausiai kalbėjo angliškai Udapu miestelyje.
Hinduistų kapinės
Vartai į šventyklą
Dar viena Kali šventykla. Ši deivė visada joja ant liūto. Hinduistų dievai kiekvienas turi savo transportą – vahanas. Višnu joja ant gyvatės, Šyva ant jaučio, Ganeša ant pelės, Sarasvati ant povo arba gulbės.
Čia mano geltonų plytų kelias
Lėktuvo formos koplytėlė
Krikščionių kapinės. Rodyklė į kobras
Laikas stabtelėjo šitose vietose
graži tvora
dar viena hinduistų šventyklėlė
tvoros iš palmių lapų kotų
Žvilgtelėjau žemėlapin kokie dalykai priekyje laukia. Šiek tiek šone šv. Liucijos bažnyčia. Prisiminiau žavią ir protingą grupiokę Liuciją, kažin kaip jai dabar sekaqsi… Reikėtų užsukti paįvairinant pajūrio vaizdus, pagerbti Liucijas, Liuses, Liuckas ir Liucindas.
Įsukant į Paarippaatthuthheru kelią radau taikiai sugyvenančias hindu šventyklą ir katalikų koplyčią
Tolstant nuo kranto atsirado kopų. O pakrantėj rupus smėlis.
Šv. Liucijos koplyčia – ženklas, kad netukus prieisiu šv. Liucijos bažnyčią
Šv. Liucijos bažnyčioje Šri Lankos užkampyje. Žmonės renkasi devintinėms mišioms. Dar tik kelios minutės po aštuonių, pilnas šventorius vaikų prisirinkęs.
Mėlynieji kroksai parudavo nuo kelio dulkių
Nutrenktas šikšnosparnis. Jį nufotografavus smartfonas išsijungė ir nuo tol kas kelias valandas taip darydavo, reikėdavo bateriją ištraukti ir įdėti.
kelias per kopas
Grįžau prie vandenyno. Pažiūrėjau kairėn (į pietus), iš kur atkeliavau
Pažiūrėjau dešinėn (šiaurėn), kur dar daug liko eiti
Diedukas ant vaikiško dviratuko kurį laiką važiavo šalia, bandėm bendrauti. Kvietė užsukti pas jį išgerti kokoso ir šalto vandens. Nuvažiavo pasiruošti, bet daugiau nesusitikom, kažkaip prasilenkėm
kriketistai
Užsukau vandens atsigerti į pakelės krautuvėlę. Kieme buvo staliukas pavėsyje, čia prisėdau ilgam pasėdėti. Pasikalbėjau su šeimininkč. Čia jau tamilų nebėra, nuo čia į šiaurę vėl sinhalai gyvena. Dar toliau bus vien tamilai, žinoma.
Man besiilsint šeimininkė išėjo į bažnyčią, mane paliko krautuvės saugoti. Sako, gali likti kiek nori, gali ir nakvoti čia. Visada taip, geriausi pasiūlymai, kai nereikia tuo metu. Puikiai pralaukiau dienos karščius, snūduriavau šaltus gėrimus užsigerdamas.
Kaktusas dera prie Kristaus kančios
Šnapsinė, retai pasitaikanti tuose kraštuose. Ten ir staleliai kieme, šalto alaus turi. Nesusigundžiau, nors ir baisiai karšta ir trošku.
Ypač keistas radinys. Kroksų nerasi net Kolombe nusipirkti, o čia mėtosi lygiai toks pat, kaip mano, toks pat mėlynas. Galvojau, kad pasivaideno, bet kamera užfiksavo. Čia paralelinių pasaulių susidūrimas niekam nežinomoje Šri Lankos vietoje, ne kitaip.
Pacanai mane erzina, bet aš nekreipiu dėmesio.
Besijuokiančių iš manęs vaikų lydimas užsukau pažiūrėti dar vienos bažnyčios. Kunigas išėjęs tuos vaikus sudrausmino: negalima juoktis iš žmongaus su proto negalia.
Su ta šv. Antano mašinėle kunigus vežė į Verbų sekmadienio mišias
Mirė šio namo gyventoja. Plakatas su krikščioniška ir budistine simbolika
Tuščias keliukas pagyvėjo – daug baltai apsirengusių žmonių ėjo ta kryptim, kur ir aš. Vis daugiau ir daugiau prisijungė, jau visa minia ėjom. Visi rinkosi į Verbų sekmadienio mišias su procesija į žemėlapiuose nepažymėtą bažnyčią.
Už bažnyčios pajūrio kelias turėjo nutrūkti, todėl išlindau prie vandenyno tą ruožą praeiti paplūdimiu, nors po vakar dienos nelabai norėjosi klampoti per smėlį.
Tolumoj pasimatė vėjo jėgainės. Reikia nuklampoti iki jų, paskiau sukti į kelią.
Iškart už vėjo jėgainių kontoros pasukau gilyn į salą, kad perkirtęs Kalpitijos nerijos pagrindą atsidurčiau prie Putalamo marių šakumo. Kaip ir visada, paskutiniai kilometrai patys sunkiausi, kojos vos vilkosi keliuku pro žoles ir plantacijas.
Dar viena retai čia pasitaikanti budistų šventykla netoli Kalpitijos plento
termitynas
Pilietinio karo didvyriams
ilgi paskutiniai kilometrai
Prie šitos koplytėlės baigėsi mano kelionės trečias etapas. Nuo čia prasidės ketvirtas.
Baigiau etapą dar prieš penkias. Jaučiausi pavargęs, kuo greičiau į dušą ir lovą, bet iki Kolombo dabar jau toli.
Norėjau partranzuoti, bet Šri Lankoje visuomeninis transportas dažnai važinėja ir labai pigus, todėl autostopu keliauti tiesiog neapsimoka, nes gaišatis. Tik vieną kartą esu tranzavęs šioje šalyje, tik dėl įdomumo. Tranzas geras, bet laiko nesutaupysi.
Suderėjau su tuktukistu, kad nuvežtų iki Palavi junction, iš ten autobusai į Kolombą važiuoja.
Taksistas nuvežė į tą sankryžą, o ten jau stovi autobusas į Negombą, manęs laukia. 
Jau sutemus atsidūriau gerai pažįstamoje vietoje – Negombo naujajame autobusų terminale. Netrukus įsėdau į express highway autobusiuką ir 21:30 jau buvau namuose. Būčiau atsiradęs dar anksčiau, bet įlipau į tokį lėtą miesto autobusą, vos šliaužiantį iš Forto ir kas keli metrai sustojantį keleivių paimti.
Šiandien nuėjau 29 km., kiek per daug, nesu sportininkas koks. Iš viso jau nuėjau 160 km.
Ketvirtą etapą eisiu po poros mėnesių, nes netrukus ketinu vykti Lietuvon pavasario atvežti.