Man nereikalingas žadintuvas Kolombe. Kiekvieną rytą šeštą valandą prižadina Bethoveno Eliza garsiai sklindanti iš tarp namų važinėjančios bulkų mašinėlės, va tokios:
Lėtai slenka šis krovininis tuktukas, šeimininkės išeina į gatvę, nuperka pusryčiams šviežios duonelės, pyragaičių.
Paskui per dieną ta mašiėlė dar keletą sykių pravažiuoja grajindama. “Eliza” skamba visur – čia ne to vieno pardavėjo, o viso kepyklų tinklo prekinis garsas.
Triūkšmauja ir ledų pardavėjai, bet jie ne tuktukais važinėja, o prie dviračių vežimėlius prisikabinę. Melodija kita, bet taipogi europietiška. Ledus platina kelios firmos, tad ir melodijos skirtingos, kartais disonuoja iš šalia esančių vežimėlių, bandydamos perrėkti.
O žuvų ir krabų pardavėjai savo prekes nešioja naščiais, jie neturi grotuvų, bet triūkšmauja ne mažiau – rėkia visa gerkle “beluuuuba” ar kažkaip panašiai.