Dvidešimt ketvirta diena. Šeštadienis, 2016-10-29

Iš Mount Lavinijos su intercity traukiniu • Tiltu prieš stiprų vėją • Išsukimas į Mandativu salą • Šv Petro bažnyčia ir skeletų krantas • Aplink karinę bazę ir hindu šventyklas • Tuščias kelias per mangroves • Per vandenį bristinom į Kayts salą • Treat ooo beach resort viešbutyje

17 km

Į sekantį savo žygio etapą šį kartą važiuoju ne iš centrinės Kolombo forto stoties, o iš Mount Lavinijos – tai netoli mano namų. Turiu išankstinį bilietą į intercity brangų traukinį. Išvažiuoti turiu 05:10, stotyje atsiradau dar prieš pusvalandį. Bevažiuodamas mačiau budistų eiseną – tokią vietinę mikro pereherą. Tokias eisenas kartą per metus rengia šventyklos, jos gali vykti bet kuriuo paros metu, kol kas neišsiaiškinau sistemos. Procesijoje praėjo nedidelis išpuoštas dramblys, virptelėjau jį pamatęs – reakcija prisimenant susitikimą su drambliais Vilpatu draustinyje.

Stotyje daug žmonių, bet nieko nepardavinėja, gerai, kad vandens iš namų pasiėmiau. Belaukdamas pagalvojau, kad žmonės kito traukinio laukia, gal man reikia į kitą eiti. Čia kaip ir Indijoje, visada reikia pasiklausinėti pareigūnų – visi užrašai gali būti klaidingi. Pasiklausiau darbuotojo – akurat. Perėjau tiltu į antrą kelią, bet matau, kad į trečią traukinys atvažiavo ten išėjau, klausiu mašinisto. Ne, į Jaffną į antrą atvažiuos. Taigi, viskas vyksta stebėtinai tvarkingai.

Tuščias vagonas. Yra keli televizoriai, rodo Mauglį. Dar įlipo keli žmonės, blaškosi po vagoną, ieško kur atsisėsti, nors vietos aiškiai sužymėtos. Atėjo konduktorius susodino. Žiopli tie keleiviai, bet gal taip ir turi būti – nuo seno čia negalima pasitikėti užrašais, reikia pasiklausti. Vagone net rozetės yra, jose net elektros yra, taigi atvažiuosiu 100% pakrautas, tai puiku. Vagonas, žinoma, kondicionuotas, bet saikingai, nešalta. Patogu sėdėti, erdvu, geriau, nei lėktuve, tik kad ekranų rodančių maršrutą nėra. Ši sykį važiuoju be kompo, bandysiu išsiversti smartfonais. Todėl viską sutalpinau į kuprinę, būsiu kokiais 3 kg lengvesnis.

Kolombo Forto stotyje dar spėjau nusipirkti rolsų ir vandens. Matė kad skubu, labai greitai aptarnavo. Paskui kontrolieriai sutikrino, ar visi savo vietose sėdi. Vagone sėdi dar aukštesnės klasės elitas, nei pereitą kartą, kai važiavau naktiniu rezervuotu vagonu. Netgi pagalvėles-branktus kelios mergaitės turėjo. Mano branktai jau purvini, gėda rodyti. Bandžiau skalbti, po to orą pradėjo leisti, reiks naujų ieškotis.

Paskui rodė Juros parką su korejietiskais subtitrais. Anuradhapuroje beveik visi išlipo, kaip visada.

Dar pirmos nėra, o aš jau Džafnos stotyje.

Prieš važiuodamas į ėjimo vietą papietavau valgykloje prie stoties. Ten daug tuktukų stovėjo, paprašiau, kad iki forto nuvežtų. Išvariau vairuotojo draugelį, kuris norėjo kartu važiuoti, parodžiau kur reikia vežti, daviau 150, daugiau neprašė. Nors tik pora kilometrų, bet Kolombe būtų kauliję daugiau. Džafna dar nesugadinta turistų.

Paskutinį kartą prisėdau ant suolelio prieš eiti pradėdamas, kremu nuo saulės susitepiau ir  13:12 pajudėjau tiltu į Mandativu ir Kayts salas.

Autobusų daug važiuoja pirmyn ir atgal, lengva bus į Džafną grįžti.

Saulė kepina, bet vėjas gaivina. Stiprus vėjas, reikia eiti prieš jį, tai šiek tiek sunkina ėjimą.

Neketinu visą laiką eiti plentu, reikia išsukti šonan, ten ką nors įdomaus pamatysiu. Todėl išsukau iš tilto į Mandativu salą.

Ilgai ėjau nauju geru keliu palei mangroves. Mašinų mažai, nereikia nuolat saugotis, atsitraukti praeiti.

Pagaliau priėjau apgyvendintas vietas.

Įsukau prie Šv Petro bažnyčios. Kelias aplink ją neblogas, nors žemėlapiuose nepažymėtas.

Taip nepažymėtu bet geru keliuku nuėjau iki pat jūros. Toliau krantu paėjau.

Keliukas šalia kranto nuvedė mane į karinę bazę. Teko eilinį kartą eiti aplink palei spygliuotą tvorą.

Tvora greitai baigėsi, šventyklą priėjau.

Toliau ėjau aš keleliu ir priėjau dar vieną didesnę šventyklą. Man priartėjus iš jos garsiakalbių pradėjo gražią giesmę transliuoti. Apėjau aplinkui ta proga. Tiktai gal neteisingai, reikėjo pagal laikrodį eiti, o man gavosi atbulai.

Pagal kelių žemėlapį man reikėtų grįžti atgal į tiltą, kuriuo atėjau į Mandativu salą. Bet taip neįdomu, reikia bandyti kaip nors persikelti tiesiai į Allaipidi. Google Earth rodo, kad kažkoks praėjimas yra.

Priėjęs sankryžą pabijojau, kad čia ir vėl atsiremsiu į kokią karinę bazę, bet ne, toliau kelias veda, tą kelią dar tik tiesia.

Visai tuščias kelias veda per kemsynus, niekas nepravažiuoja. Tose mangrovėse daug paukščių mačiau, buvo tokių su dideliais juodais snapais, tik fotografuotis jie nesidavė.

Netrukus paaiškėjo, kodėl niekas nevažiuoja. Atsirėmiau į vandenį.

Ką daryti? Vakarėja, baisiai nesinori toli grįžti atgal, niekas nepaveš čia. Bandysiu perbristi tą kliūtį. Susikišau daiktus į šiukšliamaišį, kurį nuo lietaus buvau pasiėmęs, nusirengiau ir prabridau įsikibdamas į povandeninį rąstą.

Bjauru buvo bristi, visur slidu, glitu. Tik bebrisdamas prisiminiau, kad čia krokodilų gali būti tose mangrovėse. Gerai, kad nebuvo labai gilu, tik iki bambos tesušlapau.

Išsigręžęs ir apsirengęs einu toliau ir galvoju – jei dar tokią kliūtį prieisiu, ką reiks daryti? Nejaugi teks likti įkalintam nakčiai tame ruože, nes atgal bristi visai nebenoriu. Bet tektų, jeigu ką. Pamaniau, kad gerai būtų turėti kokį droną, paskristi priekin, pasižvalgyti.

Bet daugiau bristi ar plaukti nebereikėjo, sėkmingai išlindau į Allaipidi miestelį Kayts saloje.

Pirmiausia praėjau hindu šventyklą, paskui katalikų bažnyčią.

Ar yra čia koks viešbutis, klausinėju sutiktų žmonių. Sako, kad yra.

Priėjau kryžkelę ir nesugalvoju kur eiti toliau. Į kairę viešbučio ieškoti, ar į dešinę, į plentą, autobuso Džafnon gaudyti.

Sustojo tuktukas, kur vežti, klausia. Kažin, koks tas viešbutis čia yra, klausiu. Galima sužinoti, sako, čia pat prie įvažiavimo į plentą yra to viešbučio plakatas, jame telefonai nurodyti, galima pasiskambinti, pasiklausinėti. Taip ir padarėm. Paskambinau, sako yra kondicionuotas kambarys už 3500. Dar paklausiau vairuotojo už kiek į Džafną nuvežtų, jei man tas viešbutis nepatiktų. Už 200 sako. Netoli tenutolau nuo didmiesčio šiandien.

Viešbutis Treat ooo beach resort hotel pasirodė visai geras. Dar turėjo man ir nekondicionuotą kambarį už 3000 su vaizdu į jūrą. Super, čia lieku nakvoti.

Viešbutyje nėra nei baro, nei virtuvės, gerai, kad nors vandens geriamo turėjo. Kai paprašiau, davė man ir rankšluostį ir dar vieną paklodę užsiklojimui (vietiniai miega be kaldrų), net wi-fi įjungė.

Belaukdamas kol įjungs wifi pasigrožėjau vakaro prietema iš balkono. Ne aš vienas čia buvau, dar vietinio jaunimo buvo, matyt iš Džafnos atvažiavo savaitgalio kurorte praleisti. Čia yra ir gulbinis vandens dviratis, ir baidarės.

Prieš eidamas gulti išsiskalbiau savo kariškus marškinius, Ne dėl to, kad jie tokie jau baisiai nešvarūs, o dėl to, kad patikrinčiau, ar tikrai spės išdžiūti per naktį. Išdžiūvo.