Atvykimas į šeštąjį etapą. Šeštadienis, 2016-07-16

Vengiu ką nors planuoti šioje kelionėje, bet šeštasis etapas išskirtinis. Šešto etapo tikslas kaip nors pagaliau pereiti tas Wilpattu džiungles. Pereitą kartą atlaidų dėka pavyko įsiskverbti į draustinį iki pat Pomparippu, kelioliką kilometrų, bet dar liko trisdešimt keli. Tą kelią reikia pereiti visą iš karto ir baigti ne vėliau šeštos, nes tada draustinį uždaro. Todėl pradėti eiti reikia kuo anksčiau, geriausiai šeštą, kai atidaro įėjimą. Todėl išvakarėse reikia būti rezervato prieigose. Todėl šeštadienį paskyriau nusigavimui iš Kolombo į Eluwankulamą ir pasiruošimui šiam sunkiam etapui.

Tas ėjimas prasidės rytoj, o šiandien tereikia nusigauti kuo arčiau startinės vietos. Todėl nesikėliau labai anksti, iš namų išėjau tik 08:10. Išlindau į Galle rd. gatvę, privažiavo autobusas nr. 100, tas į stotį veža, lipu. Nelipk čia, sako konduktorius. Nustebau, bet tuoj privažiavo nr. 101, tas irgi tinka, ten įlipau. Atsisėdau. Autobuso Nr 100 konduktorius nukreipė keleivius į 101, bo šimtasai sugedo, pasirodo. 08:18 susigrūdę pajudėjom į stotį. Ko čia aprašinėju visokius niekus? Pirštus ir mintis miklinu, reikia prasimankštinti prieš dienoraščio rašymą.

Mėlynų autobusų stotyje lengvai radau autobusą į Putalamą. Kiek važiuosim, klausiu. Pusketvirtos valandos, atsako. Neblogai. Bet autobusas tuščias, variklis neįjungtas, reiškia dar ilgai stovės, reikia kitų variantų paieškoti. Priekyje stovėjo keletas greitų autobusų į Čilavą, tie greitai autostrada nulakintų per Negombą, bet nesinori Čilave persėdinėti, neaišku, ar lengvai ten pasigausiu greitą autobusą į Putalamą. Tų autobusų man reikiama kryptim ištisa kolona stovi. Vienas net į Manarą. Ar per Putalamą, klausiu. Taip. Per kiek nuvešit? Vairuotojas nesugebėjo atsakyti į šį sunkų klausimą. Tiek to, gal čia koks nors ypatingai lėtas, nerizikuosiu. O Manaras mano sekančiuose etapuose dar bus, ko gero dar išbandysiu tą autobusą, ypač jei jis pro draustinį važiuoja senuoju Manaro keliu.

Kaip visada būna stotyse žioplinėjant, netrukus prisistatė helperis, ko ieškai ponuli, klausia. Man į Putalamą, sakau. Nuvedė prie to pačio autobuso, kur pirma buvau, na ir gerai, ten jau kelios moterėlės sėdi hidžabais prisidengusios. Jau 09:00, sėdžiu, stebiu važiuojantį pasaulį iš stovinčio autobuso.

Mano G5 turi 2 objektyvus, sugeba plačiai fotkinti. Kukli autobusų stotelė atrodo kip metropoliteno terminlas.

Iškabinti patarimai keleiviams ir vairuotojams

Gėrimų pardavėjas. Kainos kaip gatvėje, ką jis gali uždirbti?

Pajudėjom 09:35, ilgai laukiau. Per tą laiką pro šalį pralėkė Manaro autobusas, juo reikėjo važiuoti. Nuolat darau neteisingus sprendimus, bet jau nustojau dėl to pergyventi, nes pradėjęs gilintis į priežastingumą pastebiu, kad dar visai neaišku, kuris sprendimas visumoj būtų buvęs geresnis.

Prie šios bažnyčios autobusas stabtelėjo, konduktorius iššoko, pridėjo rankas prie koplyčios, gavo palaiminimą kelionei

Kol autobusas gavo palaiminimą, į jį įlipo garsiai rėkiantis kažkokių bilietų pardavėjas po 50 rupijų. Nusipirkęs tą popierėlį kažką paremi. Galėčiau pats tokių prispausdinti ir pardavinėti, žmonės, matau, perka neblogai.

Šnapsinė Kolombo priemiestyje. Nusiperki skardinėlę ir čia pat įkali, nes snarglinių tinklas labai silpnai išvystytas Šri Lankoje

Didelis namas prie Kelani upės. Ko gero čia būstai socialiniai. Upė buvo smarkiai patvinusi prieš porą mėnesių, pakrančių lūšneles užliejo totaliai, daug tūkstančių liko be pastogės. Pasisekė tiems, ką apgyvendino šiame daugiabutyje.

Atšaka į Autostradą, bet ja tik iki oro uosto davažiuosi, dar iki Negombo, o Putalamas gerokai toliau

Bilietas į Putalamą nebrangus, už tiek Vilniuje pusvalandį pavažiuosi, o čia keturias valandas važiavau vos ne 200 km. Traukiniu dar pigiau būtų. Susisiekimas Šri Lankoje begėdiškai pigus, bet prigrūstas, pustuščiai čia nevažinėja

Nusitrynusi socialinė reklama

Kočikadėje įlipo porelė su sergančio leliuko nuotrauka. Autobuso keleiviai dosniai aukojo, vos ne kiekvienas po 20 davė, daug kas ir šimtinės nepagailėjo. Toks tatai paradoksas: visi čia atrodo godūs, stengiasi kuo daugiau vienas nuo kito nulupti, ypač kokį baltašiknį išdurti, bet prašantiems aukoja, negaili. Neprapulčiau čia bėdai ištikus, elgetaudamas išgyvenčiau.

Močiutė kažką grūda grūstuvėlėje autobusų stotelėje

Daug žmonių išlipo Palavi kryžkelėje, iki kurios jau du kartus važiavau. Šį kartą varau iki galo. Putalamo prieigose autobusas stabtelėjo prie bažnyčios, konduktorius iššoko ir pridėjo rankas prie koplyčios. Padėkojo už pavykusią kelionę.

Putalame atsiradau 13:30, bet neužsiuvau, nes stotyje jau stovėjo nedidelis autobusiukas į Evalankulamą – ten man reikia, užsuksiu į Wilpattu House sodybą, pažiūrėsiu, kaip  Sereno su Kumari laikosi.

Taigi, Putalame nespėjau net užkąsti, o jau maniau, kad kažkiek užstrigsiu čia – nedaug turėtų būti autobusų į tą Evaankulamo užkampį. Maniau, kad gal reiks eiti į kelią tranzuoti.

13:40 pajudėjom, bet visai netoli. Įsukom į kiemą ir laukėm iki dviejų. Ten prisigrūdo daug žmonių, prikrovė maišų.

Pusiaukelėje autobusas ištuštėjo, daug išlaipiojo tamilų kaimeliuose. Kilo pagunda ir man išlpti apžiūrėti kelias mažytes induistų šventyklėles, bet susilaikiau, spėsiu dar. O nuo Vanathawiluvos vėl prasidėjo sinhalų kaimai – pakelės šiukšlės dingo, pravažiavau didelę Budos statulą užrištom akim (matyt nebaigta statyti), o musulmonų mečetės visur čia pramaišiui. Bet čia turėtų būti paskutinės sinhalų vietos, Wilpattu džiunglės yra tas frontyras, perskiriantis tautas. Pamatysiu.

Išlipu toje vietoje, kur pereitą sykį buvau iš vakarų keliuko įsukęs, netoli pašto. Autobusiukas dar truputį pavažiavo iki galutinės stotelės.

Reikia užkąsti, nežinia, kada valgyti begausiu. Aptikau valgyklą, pamaniau paskutinę prieš džiungles. Sočiai pavalgiau, dar kelionei įsidėjau.

Užsakiau tik po vieną pyragėlį-rolsą su kiaušiniu ir su daržovėmis, bet man atnešė po tris. Už viską, įskaitant ir kolą, sumokėjau 200 – apie €1,20.

Paskui dar tris tokias valgyklas radau iki posūkio į Wilpattu House sodybą. Buvau pražiopsojęs pereitą kartą.

Tas autobusiukas atvežė mane iš Putalamo

Pasirodo, Evulankalame ir autobusų stotis besanti

Autobusas į Manarą – reiškia vyksta eismas per džiungles

Ilgai neklaidžiojęs atėjau į pereito etapo nakvynės vietą – Wilpattu House sodybą. Radau šeimininką Sereno, jo pati buvo į Negombą pas gimines išvykusi. Šį kartą gavau kambarį su visais patogumais, nereiks lauke miegoti.

Šiandien elektra buvo visą dieną, nereikėjo laukti penktos. Bet sutemus prapuolė. po dviejų valandų atsirado, bet kažkokia silpna. elektros lemputės vos švytėjo, ventiliatorius neveikė, telefonai nesikrovė.

Šeimininkė grįžo tik apie dešimtą, sutaisė vakarienę, prisivalgiau sočiai ryžių su vištienos kariu.