Pailsėjęs Sri Ponnambalawaneswarar Devastanam šventykloje patraukiau toliau. Dar tik dešimta, o tiek daug spėjau pamatyti. Pėsčiomis keliaujant laikas slenka lėtai.
Kažkas čia medyje pakabinta
Statula su išraiškingu veidu
Mutwall Juma mečetė
Švento Jokūbo bažnyčia
Įdienojus sunku ilgai karštyje eiti, reikia nuolat kažkur pavėsyje prisėsti, pailsėti. Tam labai tinka šventyklos, bažnyčios. Jų mano kelyje pilna. Štai priėjau Šv. Jokūbo (britai vadina St James) bažnyčią, palikęs apavą prie durų užėjau vidun pasėdėti.
Čia neturistinis rajonas, šventyklose pinigų neprašo, durys atviros visiems. Dažniausiai tos neturistinės šventyklos (indusų, budistų, krikščionių ar musulmonų) būna įdomesnės, sutikti žmonės nuoširdesni.
Uostas baigėsi, galima prie vandenyno išlįsti. Išlindau ties Temple Road. Pažiūrėjau į Pietus (kairėn), pamačiau Kolombo dangoraižius iš man neįprastos pusės.
Krantinė Kolombo šiaurėje ties Temple Road. Pietų kryptis.
Pažiūrėjau į Šiaurę (dešinėn), pamačiau lūšnynus ir tolimą kelią, kurį man dar reikia nueiti.
Krantinė Kolombo šiaurėje ties Temple Road. Šiaurės kryptis.
Pažiūrėjau į Rytus (atgal) ir pamačiau didelės Šivaitų šventyklos bokštus. Reikia užeiti.
Šventyklos prieigose pardavinėja vaisius pudžai ir balandžius paleidimui.
Prie vartų ubagėliai sėdi, kaip priklauso.
Viduj nefotografavau, nes buvo aiškiai užrašyta, jog negalima, be to aukojimas vyko. Pasėdėjau, pailsėjau, giesmių paklausiau.
Hindu šventyklos Šri Lankoje (Pietų Indijoje taip pat) būna aptvertos dryžuotomis tvoromis, arba jų prieigų sienos nudažytos dryžiais. Prie šventyklos netoli esančios Šv Jokūbo bažnyčios misionieriai nupaišė savo grafiti.
Nepyksta induistai, Sugyvena Šyva su šventu Džeimsu.
Visai šalia užtikau kitą induistų šventyklą. Šį sykį vaišnavų. Višnus-kūrėjas man labiau patinka už Šivą-griovėją (tas irgi reikalingas, žinoma). Reikia užeiti būtinai.
Maha Višnu šventykla moderni. Viduj krautuvėlė, kur galima nusipirkti religinės literatūros, šventų paveikslėlių, smilkalų, gaiviųjų gėrimų. Dievai sunumeruoti, prie kiekvieno užrašai tamiliškai, sinhališkai, angliškai. Tų dievų koks pusšimtis, beveik visus sutikau pirmą kartą. Žmonės turi savo mėgstamus, jiems aukoja, meldžiasi. Prie kai kurių dievų kabo aukojimų tvarkaraštis. kai kurie turi bėgančio teksto švieslentes. Man patiko šioje šventykloje, visur fotografuoti leido, pinigų niekas neprašė, dargi atvirkščiai – saldžiais pašventintais ryžiais privaišino.
Krautuvė Maha Višnu šventykloje
Dievai sunumeruoti Maha Višnu šventykloje
Maha Višnu šventykloje
Kai kurie dievai už grotų
Šiame rajone hinduistinės šventyklos persipynusios su krikščioniškomis, budistų pagodų visai nesimato. Sekanti – Šv Jono krikštytojo bažnyčia.
Šv. Jono bažnyčia
Per pietus karštis pasidarė sunkiai pakeliamas, dar ir drėgmė čia didelė, einu visas šlapias. Sveikas protas sako, kad reikia kažkur pasislėpti ir pralaukti porą valandų. Čia nėra tokių siestų, kaip Pietų Europoje, bet aktyvumas smarkiai sumažėja. Geriausiai būtų nulįsti į kokį prabangų viešbutį, užsisakyti kažko pavalgyti, įsitaisyti prie baseino, išsimaudyti, pasnausti šezlonge. Arba įsitrinti kokiame vėsiame ofise, kur stalas, elektra, greitas internetas, ten neskubant užrašus tvarkytis, korespondencija užsiimti – rimtų darbų nenuveiksi su mažyčiu kompu. O jei nepasitaikys tokie patogumai, galima ir patvory kur pagulėti, kuprinę po galva, svarbu, kad šešėlyje.
Taip begalvodamas priėjau Perera and Sons konditeriją. Nelabai mėgstu populiaraus Šri lankoje P&S tinklo – nevalgau saldžių pyragaičių, tačiau čia vėsu (kondicionierius veikia), švaru. Pasiėmiau sodos vandens (čia nebūna gazuotų mineralinių) ir įsitaisiau paskaityti. Taip ir praskaičiau valandą, užmesdamas akį į užsukančius vidutinės klasės klientus – paprasti žmonės nevaikšto į tokias vietas. Pamiršau nufotografuoti savo pokaičio vietą, bet nieko ten įdomaus.
Nusibodo sėdėti. Nors lauke dar labai karšta, bet pats jau atvėsau, galiu eiti toliau.
Pagal žemėlapį turėčiau būti prie intriguojančios vietos – Varnų salos pliažo. Reik lįsti prie jūros. Pasukau gatve Sea Beach Road, priėjau didelius vartus, bet pro juos manęs neįleido – ten statybos.
Reikės užsukti kitąmet ar kiek vėliau, pažiūrėti, kokį čia gražų parką įrengs.
Toliau patraukiau prie Kelani upės žiočių. Hendala ferry gatvė nuošali, niekas čia neužsuka, vietiniai stebisi mane pamatę, drąsesni bando paklausti, ar nepaklydau.
Jezaus-Marijos ir švento Jūzepo koplytėlė Hendlaos kelto kelyje
Pagaliau priėjau Kelani – pirmąsias žiotis savo kelionėje. Daug jų dar laukia.
Kelani žiotys
Koplčia Kelani žiotyse. Ten yra Kristus, šv. Marija (dvi), šv. Antanas, šv, Jokūbas
Jei eičiau upe aukštyn, atsidurčiau prie Kelani Radža Maha Viharaya šventyklos – ko gero pačios įspūdingiausios Kolombo apylinkėse, sako pats Buda ten yra apsilankęs. Bet man tiek toli nereikia, juolab esu ten buvęs. Man palei vandenyną reikia, daug nuo kranto nenutolstant.
Paklaidžiojau gatvelėmis iki Mattakuliya tilto.
Galbūt tą inkarą čia restauruoja
Vėl stabdo WordPresas, reikia pereitį į naują įrašą.