Lipimas į ŠriPadą – Adomo kalną

Dar nebuvau buvęs aukščiausiame salos kalne, laikas ir ten užlipti. Tai galima padaryti iš pietinės pusės (per Ratnapurą) arba šiaurinės (per Hattoną). Pastarasis kelias kiek trumpesnis ir labiau populiarus. Oficialiame Šri Lankos geležinkelio saite www.gic.gov.lk rašo, kad iš Kolombo traukinys į Hattoną išvyksta 09:45, tačiau stotyje sužinojau, jog tokio reiso nebebėra. Pripratęs esu prie tokio azijietiško bardako, nebepykstu. Autobusų stotis netoli, ten užtikau vieną laukiantį keleivių į Maskaliya – visai nebetoli nuo kalno. Pajudėjom po valandos, kai prisigrūdo žmonės ir po sėdynėm prikrovė maišų su bulvėm ir dar kažkuo (keista, bulves čia kalnuose augina, jas vežti turėtų atgaliniu maršrutu). Penkios valandos kelio, kainavo apie 100 rupijų (du litu). Maskelija arbatos rinkėjų miestelis apgyvendintas kadaise iš Indijos atvežtų tamilų, todėl pasijutau lyg vėl į Indiją patekęs. Bet neilgai čia tepabuvau, jau laukė autobusas į Dalhousie – Adomo kalno papėdę. Temo, todėl daug neblūdinėdamas susiradau viešbutį už 2000 rupijų ir pabandžiau pamiegoti keletą valandų. Saulėtekį geriausia pasitikti viršūnėje, todėl lipti reikia pradėti naktį – apie antrą valandą. Visą parą pakelėj pardavinėja maistą ir gėrimus, tad neštis nieko nereikia, tik šiltų drabužių – viršuje žvarbu. Jei pamiršot pasiimti striukę (ji Šri Lankoje nereikalinga) – ne bėda, papėdėje pardavinėja megztinius, kepures.

Praėjus didžiulę eilę kioskų pasimato vartai – nuo jų prasideda tas lipimas.

Tas kalnas yra šventas visiems – nes jo viršūnėje įspausta didžiulė pėda. Krikščionys sako, kad tą pėdsaką paliko Šv. Tomas (ne Akvinietis, kitas), musulmonai tiki, kad Adomas čia nužengė į žemę po išvarymo iš rojaus, induistai mano, kad čia Šivos pėda, o budistai, žinoma, kad Budos.

Panašiai prieš tris metus kopiau į Girnaro kalną Indijoje, Gudžarato valstijoje. Tik ten buvo 10000 laiptelių, o čia apie 5000. Bet pavargau labiau. Gal dėl to, kad laiptai, rodos,  statesni, o gal dėl to, kad svorio priaugau. Netoli viršūnės kas penkis laiptelius stabtelėdavau atsipūsti.

Maldininkų daug. Per Poya šventes (pilnatį) dėl grūsčių, sako, lipimas užtrunka 8-9 valandas.

Kol užlipau ir prašvito. Šalta baisiai, atpratau nuo šalčio, o viršūnėj ir vėjas žvarbus pūtė.

Užtat vaizdai nepakartojami.

Maišeliai su aukomis

Neįprasta matyti Šri Lankiečius šiltai apsirengusius. Atrodo lyg kokie šerpai iš Nepalo

Šventykla viršukalnėje. Šventa pėda čia turėtų būti

Nešikas. Jų daug čia – kitokio transporto nėra, o viršuje daug perkybos taškų

Kelmas su durim. Šeško namas, turbūt.

Vaikai ramsto didžiulį akmenį, kad nenugriūtų

Saldumynų parduotuvė. Dešinėj maiše lotosų šaknys džiovintos

Lipimas į kalną nemokamas net ir užsieniečiams. Norint galima paaukoti ir juostelę užrišti