Neužsilaikiau darbe. Po šešių, dar gerokai nesutemus namo patraukiau. Apetitas sukilo, gal pavalgyti ko nors neįprasto šį vakarą? Pakeliui turi būti rusiškas restoranas, pietavau ten vieną kartą kovo mėnesį.
Pernai rudenį vos atvykęs į Kolombą ir besitrainiodamas Duplication Road (Kolupity rajone) užtikau iškabą ant vieno namo kryžkelėje, kad čia greitai bus atidarytas rusiškas restoranas „Nebesa“. Pusę metų užmesdavau ten akį pro šalį važiuodamas, vis dar opening soon. Pagaliau kovo gale prieš pat išskrendant namo pamačiau, kad ta vieta jau veikia. Užsukau, nebuvo tuščia, keletas staliukų užimta, rusų kalba nuo jų girdisi. Šalimais Rusijos ambasada, matyt visi klientai (gal net ir savininkai) iš ten. Užsisakiau barščių ir koldūnų, skaniai pavalgiau. Stebėtina – grietinė buvo tikra, tokios čia negausi, matyt iš Rusijos atvežta. Pamaniau, užsuksiu čia retsykiais, kai lietuviško maisto pasiilgsiu. Bet daugiau nebeužėjau – netrukus Lietuvon grįžau, paskui, kai vasarą trim savaitėm vėl buvau Kolombe, apsigyvenau ne toj pusėj, nepraeidavau pro šalį, visai ir pamiršau tas „Dausas“.
Šį vakarą prisiminiau ir koldūnų užsinorėjau. Bet teko nusivilti – „Nebesa“ nebeveikia, pastatas parduodamas. Nebėra, nabie, nebesą…
Teko sėsti į pravažiuojantį autobusą ir namo varyti. Kaip visada, Wellawattoje kamščiai baisiausi, bet šįkart ypatingi – per anksti išėjau, tai ir pataikiau į patį piką. Išlipau, paeisiu tuos kelis likusius kilometrus, bus net greičiau. Kamščiai toje vietoje ypatingi, nes kelkraščius remontuoja todėl ir ėjimas pėsčiomis nėra lengvas, reikia laipioti per griovius, grūstis, trypinėti, išsisukinėti.
Žmonių kamščiai šaligatviuose. Negali žingsniuoti užsisvajojęs. Greitai nuvargina toks ėjimas, bet štai jau ir Dehiwala, namai. Pakeliui daržovių nusipirkau – po nusivylimo, kad negavau koldūnų, vis dar liko noras pavalgyti kažko nekasdieniško, tad užsiimsiu kulinarija namuose, pasidarysiu salotas savaip.
Virtuvėje krebždesį išgirdau, žiūriu – drieželis hekonas stiklainyje įkliuvęs. Ir ko tu toks vikrus būdamas išsikapstyti iš slovyko nesugebi… Matyt pasimetęs tame permatomame inde išėjimo rasti nebegali.
Teko gelbėti. Lai ant sienų laksto, čiauška vakarais, vabalėlius medžioja.
Na, ne butas, o faunos knibždėlynas. Gerai, kad ne gyvatė.
Sutarty pasirasei kad jokiu gyvunu nelaikysi 🙂 O kas dabar cia vyksta? 🙂