12:00

Atsibudęs tingėjau keltis, todėl galvojau, ką atsikėlęs valgysiu pusryčiams. Prisiminiau, kad šaldytuve nieko nebėra likę, tad atsikėliau ir nuėjau į supermarketą.

17:00

Rytoj Vasario 16. Neprigulmybės dieną reikėtų prideramai atšvęsti. Reikėtų iškelti vėliavą, o vakare surengti priėmimą. Banketui reikėtų užpirkti mūsų barą, išdabinti jį tautine simbolika, priruošti lietuviškų patiekalų (gražu būtų cepelinai ir vėdarai su prismaigstytomis vėliavėlėmis, juodos duonos ir balto sūrio sumuštiniai, šaltibarščių puodeliai). Reikėtų sukviesti visus pensiono gyventojus ir kitus nuolatinius baro lankytojus. Pačiam reikėtų stovėti tarpdury pasipuošus smokingu ir sutikinėti svečius.

Deja, ne visus sumanymus lengva įgyvendinti, teks švęsti kukliau.

Pradėsiu nuo vėliavos. Deja, pamiršau atsivežti trispalvę, reikės pasidaryti pačiam. Peržiūrėjęs savo negausų garderobą radau geltonus marškinėlius, pagamintus LY Hamfest-2008 proga - labai simboliška, lietuviška. Turiu ir raudoną maikutę, kurią velkuosi vietoj pižamos. Sunkiau bus su žalia spalva. Nieko geresnio neradau, už šviesias žalsvas glaudes, bet kodėl ne?

Geltoni marškinėliai reiškia saulėtas Lietuvos vasaras, šviesą, skleidžiamą mūsų šviesuolių, gerovę, sukurtą darbščių žmonių. Žalios kelnaitės simbolizuoja Lietuvos gamtą, dar nesuterštą, vis dar nenuteriotą pramonės monstrų, laisvę, kurią turim branginti ir viltį, kurios niekada nereikia prarasti. O raudona nuskalbta maikutė reiškia drąsą žygdarbiams atlikti, kraują ir kruviną prakaitą, pralietą už tėvynę, bei žemę, visa tai sugėrusią.

Ant sienos šalia mano durų kabojo toks stovas skalbiniams - tiktų vėliavai. Deja, šiąnakt jis buvo nuardytas ir perkeltas prie Maurio studijos. Ten jau džiūsta pilka futbolkė ir džinsiniai šortai, prezentuojantys nežinia kokios šalies spalvas. Ką padarysi, pats tuo stovu nesinaudojau (džiovindavau skalbinius troboje), tai ir paėmė tas, kam labiau reikia.

Taigi, teks vėliavą laikyti kambary. Dar ir savo stalą gražiai papuošiau tautinėmis spalvomis, nufotografavau.

Rytoj visą dieną manęs nebus namie, ten likę tautiniai atributai duos suprasti atsitiktinai užklydusiam lankytojui (t.y. įsilaužėliui), kas čia gyvena.

Artėjančių švenčių proga šiandien mano studijoje skambėjo tik lietuviška muzika. Nedaug jos atsivežiau, bet užteko šventiniam koncertui. Darbo metu susikaupimo nuotaiką kėlė Čiurlionio simfoninės poemos "Miške" ir "Jūra", fuga cis-moll, preliudai, variacijos liaudies dainų temomis. Paskui leidau Kūlgrindos apeigines giesmes, Dolskį. Pokaičio metu klausiausi Kernagio, Aktorių trio, "Adios", Nedos, Šeduikytės. Šventinio koncerto iškilmingąją dalį užbaigė "Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu".

23:00

Išėjau pasivaikščioti su kroksais ir kojinėmis - reikia patikrinti, ar toks apavas tiks rytojaus ilgai kelionei. Suradau turizmo informacijos centrą prie "Jumbo", paklausiau apie buto išsinuomavimą Las Palmase. Mergaitė apie tai neturėjo supratimo, užtat padovanojo sostinės žemėlapį - bus drąsiau rytoj blūdinėti.

Pliaže vėjuota, mažai žmonių atėjo saulės palydėti. Prisėdau ant akmens pastudijuoti ką tik gauto sostinės plano, bet vėjo gūsiai rauna popierių iš rankų. Išsitraukiau mažesnį lankstinuką prigriebtą informacijos centre. Pasirodo, San Fernande yra Kanarų salų patiekalų restoranėlis, bene vienintelis toks šiame mieste. Reikės apsilankyti, visai netoli gyvenu. 

Bare televizorius bandė rodyti žiemos olimpiadą, bet tuoj buvo perjungtas į vietinį kanalą - salos futbolo čempionatas daug svarbiau už kažkokius slidininkus.