14:00

Atsibudęs pagalvojau, kaip būtų gerai, jei čia staiga užėjus potvyniui aš išgelbėčiau kokius penkis vaikus ir močiutes ir šeštąją begelbėdamas pats nuskęsčiau, nes beveik nemoku plaukti. Tada mane garbingai palaidotų, gal kalbą prie kapo pasakytų Ispanijos karalystės ambasadorius. Laikraščiai gražiai apie mane rašytų. Gal mano vardu pavadintų kokią mokyklą, ar skersgatvį. Begalvodamas apie tai atsikėliau ir išsiviriau arbatos.

Sunkokai šiandien sekėsi dirbti - vis mūčinausi prie vienos mažos versijų nesuderinamumo problemėlės.

Prigulęs pokaičiui tyliai pasileidau Terry Riley ir toliau skaičiau Gamovo knygą apie begalybę. Kažkur iš kitos studijos pasigirdo nuostabi fortepijono muzika, aš nutildžiau savąją. Geriau be ausinių.

23:00

Nejaugi ši diena praeis lygiai taip pat, kaip vakar? Kad to nebūtų šiandieną neskubėjau prie jūros, o nuėjau į San Fernando gilumą iš arčiau pažiūrėti tos Yagi antenos, kurią buvau užtikęs. Iš Franco gatvės prie to namo, kur antena, prieiti neina - kiti namai užstoja. Apėjau aplinkui - aklina tvora - nei vartelių, nei langelių. Nebesugalvojau, kaip arčiau prie antenos nusigauti, tad pasidaviau ir nuėjau sau maisto ieškotis.

Užtat radau įdomią kinišką krautuvėlę - kiek ten visokiausių skanumynų... Pilnos lentynos džiovintų, sūdytų, marinuotų dalykėlių. Daugumos jų nebuvau anksčiau matęs. Kad turėčiau supratimą, kaip valgyti, reikėtų padirbėti su hieroglifais ant pakelių, stiklainėlių ar skardinėlių. Bet geriau būtų susidraugauti su kine pardavėja. Sužavėjo mažyčiai permatomi plikomų arbatų maišeliai - ten ne tik žolelės, bet ir sudžiūvusios uogelės, akmenėliai, kažkokie stikliukai. Ketinau bent džiovintų alyvuogių paimti, tačiau persigalvojau - iš pradžių reikia suplanuoti sau kiniško vakarėlio meniu ir tuomet viską susipirkti.

Daržovių prisipirkau Spare. Užuot pasikėlęs aukštyn paimti kito maisto, nužioplinėjau prie kasos ir išlindau tiesiai į požeminę stovėjimo aikštelę. Nenusiminiau, sugalvosiu ką nors pasidaryti iš turimų likučių.

Patinka man čia būti su savimi. Toks monotoniškumas turėtų sukelti įkvėpimą. Gera, ramu, ir, kas įdomiausia, neapleidžia kažkokio artėjančio stebuklo nuojauta.