Niekam tikusius batus vakar nusipirkau. Spaudžia, plastmasė kieta. Pabandžiau pratampyti ir suplėšiau. Gerai, kad turgus šalia, dar vienus įsigijau, brangesnius, už 150 rupijų (8,6 Lt). Šį kartą kruopščiai matavausi, atrodė niekur nespaudžia. Dar kelnes nusipirkau už 170, patogiau po namus tintis nei su šortais.
Pavakare išėjau naujųjų sandalų išbandyti ir surasti trumpiausią kelią iki Džalandaro pliažo. Trumpiausias kelias turėtų vesti siauromis senamiesčio gatvelėmis. Nuklydau kažkur į šalį, užtat portugališką-indišką architektūrą patyrinėjau, gražių vaizdų prifotografavau.
Prie kiekvieno namo palei gatvę paaukštinimai padaryti, lyg suoleliai žmonėms pasėdėti ar šuneliams pagulėti, tik karvės ant jų netelpa.
Galvojau, kad jau esu matęs visas žymiausias Diu vietas, bet radau dar vieną. Išlindau prie gražių raudonų vartų, šalia stadiono.
Nuo tų vartų einant palei miesto sieną link pliažo yra daug gražių vaizdų. Įspūdingai atrodo didžiulės uolos, nuo kurių buvo skaldomi akmenys miesto sienoms ir fortui statyti.
Indijos miestuose daug viešųjų tualetų, nors ir priimta gamtinius reikalus atlikinėti tiesiog gatvėje. Ant tų tualetų ne kažkokie neaiškūs trikampiai nupaišyti, o pavaizduoti dailūs tvarkingi ponai ir ponios. Nepamiršiu vieno portreto ant Amdavado tualeto sienos: nupieštas solidus dėdė su dideliais riestais ūsais, iš kišenėlės švarke šukos kyšo. Gaila, kad nenufotografavau.
Nepatogūs tie naujieji sandalai. Nepraėjus nei poros kilometrų padus pradėjo mausti, norėjosi basam išsiavus eiti. Ir tas strypelis, kur tarp pirštų įsikiša, naudos iš jo jokios, tik pirštus skaudžiai nuspaudė. Bet niekur neradau sandalų be to strypelio, reikės nupjauti. Būtų gerai rasti patogesnius sandalus, bet nenoriu jų prisipirkti, kaip telefono SIM kortelių. Gaila prakiurusių kaliošų-gavnostupų (ne gavnastopų, mane pataisė), kažin ar kada beturėsiu tokią patogią avalynę. Kroksų mada Industano dar nepasiekė, nemačiau jų didžiausiose Delio ir Amdavado batų krautuvėse.
O pliaže jau turiu savo mėgstamą suolelį, ant jo sėdėdamas saulę besileidžiančią palydžiu, apie gyvenimo prasmę pagalvoju.
Prieš miegą į barą užsukau, su alaus gėrovais iš Unos susipažinau. Apie gudžarathi kalbą daugiau sužinojau.
Geografinis nukrypimas Nr 2. Radžastanas ir Gudžaratas
Čia pasistengiau sužymėti svarbiausias Radžastano ir Gudžarato valstijų vietas, gal būt dar svarbesnės liko nepažymėtos. Trumpas subjektyvus sąrašas, nesiremiu jokiais šaltiniais, tik tuo, kas užsiliko galvoje iš bendro išsilavinimo, ankstesnių paskaitinėjimų ir jau atsiradusios mažytės patirties.
Šitas mano dienoraštis nepretenduoja į kelionių po Indiją vadovą. Čia yra ir netikslumų ir klaidų. Čia tik subjektyvūs pastebėjimai ir asmeniniai išgyvenimai - tai, kas tuo metu šovė į galvą. Jei norite parašyti atsiliepimą, spauskite čia...