Žadintuvas užgrojo šeštą, bet nesikėliau. Jaučiau šiokį tokį pykinimą, gal pipirų į laim-drinką vakar per daug prisibėriau. Neskanūs tie pipirai, kaip smėlis. Niekur šiandien nevažiuosiu, padirbėsiu, pamiegosiu, kiek lenda.

Užvakar pusryčiaudamas pas portugalus klausiusi, kaip kalbasi pagyvenusi prancūzė su dar labiau pagyvenusiu amerikiečiu. Jie jau senokai apsistoję Diu, mėgaujasi šia sala. Kaip Goa prieš trisdešimt metų, sako prancūzė. Kaip Goa prieš keturiasdešimt metų, patvirtina amerikonas. Dalinosi savo hipiškos jaunystės prisiminimais. Apgailestavo, kad ir Diu tuoj pradės gesti, kaip kad sugedo Goa. Pirmieji požymiai matosi: kai kur pakrantėje jau vyksta kurortinių viešbučių statyba, kyla paslaugų kainos, daugėja baltųjų poilsiautojų. Kol kas jų per dieną vieną-kitą tesutiksi, čia indai daugiausia poilsiauja. Kol kas vietiniai čia malonūs, nelenda įkyriai su savo prekėm ar paslaugom. Jie dar tik smalsūs, norintys pabendrauti, sužinoti, iš kur atvykai. Dar nepradėjo į kiekvieną atvykėlį žiūrėti, kaip į pasipelnymo šaltinį. Bijau, kad netrukus pradės. Geru laiku spėjau čia atsirasti.

Pataupysiu anglies tabletes, savo negalavimą gydysiuosi pasninku. Nebadausiu, tik neisiu į valgyklas, maitinsiuosi vaisiais, šviežiomis daržovėmis. Turguje, prisipirkau pomidorų, cibolaiškių, citrinų, mandariną, kažkokių rudų vaisių, kažkokių žalių vaisių, papają, visko po truputį, po 10 rupijų (tik papaja kainavo 20). Dar plastmasės krautuvėlę radau, ten įsigijau keletą reikalingų talpyklių: indelį prieskoniams, mažytę muilinyčią. Dar konservuotų daržovių stiklainėlį (plastmasinį) nusipirkau. Smulkiai pjaustytos daržovės čia konservuojamos ne acte, o aštrių prieskonių mišinyje truputyje aliejaus. Burną degina, bet skanu.

Užsukau į tą A to Z kontorą, padėkojau, kad papildė AirTelio kreditus ir pasiklausiau, kur čia kiečiausias kompiuterių taisytojas, reikia pabandyti vėl sugedusį originalųjį adapterį suremontuoti. Nuvedė pas tokį dieduką sėdintį sandėlyje. Jis ne fakyras, testeriu matuoja, o ne liežuviu. Todėl ir nesutaisė, pasakė, kad beviltiškas reikalas, reikia vežti į Radžkotą arba Amdavadą.

Paštas dirbo. Paprašiau markučių atvirukams, bandė įsiūlyti po 20 rupijų. Kad 12 turi kainuoti, sakau. Smulkesnių nominalų jie turėjo po 5 ir po 1. Tie ženklai po 5 didžiuliai, su baltosiomis meškomis. Kai visus keturis (5+5+1+1) užklijuosiu, vietos adresui nebeliks. Bet tokius ir pirkau, man reikia daug, perkant mažiukus po 20 nemažą nuostolį būčiau apturėjęs.

Per pietus čia viskas užsidaro, užsidariau ir aš. Pamiegojau truputį. Penktą išėjau į Džalandaro pliažą, pabandžiau rasti tiesią kelią.

Praėjau pro Šv. Pranciškau asyžiečio bažnyčią, paverstą į ligoninę, nors, sako, kartais dar čia vyksta pamaldos.

Neatsistebiu indijos moterų sugebėjimu grakščiai ant galvos didžiausius krovinius nešioti. Štai kokius glėbius šakalių neša: o čia skiedinį statybininkės:

Praėjau pro išorinės miesto sienos vartus, prie jų tiesiai gatvėje paaugliai nuolat kriketą žaidžia, kartą vos negavau kamuoliuku į galvą.

Už tų vartų miestas pasibaigia, prasideda išpuošto kranto zona: apžvalgos aikštelės, nedideli pliažai, skulptūros:

Toliau jaukus Jalandar pliažas prasideda, tarp jo ir Sunset Point apžvalgos aikštelės Gandžio paminklas. Kaip gyvas mahatma žvelgia į Diu salą - būsimą turistų rojų.

Pliaže smėlio ruožas nedidelis, daugiau smiltainio plokščių, kai kur jas portugalai iškapotojo fortams ir sienoms statyti.

Grįžtant namo visai sutemo. Už šv. Pauliaus katedros koncertas vyksta. Katalikiškos mokyklos vaikai šoka tradicinius indiškus šokius. Tėveliai ir giminės gausiai susirinkę sėdi ant plastmasinių kėdžių, būrelis filmuoja arčiau priėję. Fotografuoti tamsu, aš taip pat pafilmavau. Nutrūko elektra, koncertas laikinai prisistabdė, aš toliau namo patraukiau.

Vakarienei užėjau lasi stiklinėlės į užeigą netoli turgaus aikštės. Ten dirba lasi meistras virtuozas Harešas. Bedarydamas porciją žongliravo stiklinėmis, pamėtė ir pilną man paruoštą stiklinę. Rytoj reikės nufilmuoti. Kaip ir paruošimo procesas, lasi taip pat puikus, skonis ne kefyro, primena tą, kur Delyje buvau įnikęs gerti, tik tirštas, už jogurtą tirštesnis.

Vakarienę užbaigiau namuose, papają suvalgiau.

Mano mažyčio kelioninio mauso laidas nusilankstė, kontaktas trūkinėja pačioje uodegos pradžioje, reiks skersti pelytę, mikrochirurginę operaciją daryti. Kelionėje visų dalykų laidai nusilanksto, reikėtų paieškoti ko nors iš užmaunamų sustandintojų, jei tokių būna. Arba kokią spyruoklytę užmauti, kaip būna karinėje aparatūroje skirtoje lauko sąlygom dirbti. Bus ką veikti geležėlių turgelyje, jei rasiu tokį. Delyje jų pilna (buvau užtikęs guru Nanako (sikhų dvasinio lyderio) vardo spyruoklių krautuvę), Amdavade taip pat, bet čia apnūdusiame Diu mažai kam to reikia.

Šiandien labai nuobodžiai rašiau. Ne dėl to, kad diena nuobodi, dėl to, kad nieko ypatingo į galvą neateina. Primityvus įvykių aprašymas ir tiek. Tikiuosi geresnės mintys ateis, kai įsikursiu pastovioje vietoje. Tik kur toji vieta: Diu ar Gudžarato pakrantėje?